Vilnius „atpigo“
Pirmiausia panagrinėkime mūsų sostinės metamorfozes. Reikėtų žinoti, kad vertinant pragyvenimo brangumą atsižvelgiama į tokius faktorius kaip prekių ir paslaugų kainos, nuoma, degalai, maitinimas. Statistikai ir ekonomistai paprastai kalba apie gyventojų perkamąją galią, kainų indeksą ir panašius dalykus, o tokie tyrimai tiesiogiai, be jokio konteksto, palygina kainas skirtinguose miestuose, suvesdami jas į kokią nors vieną valiutą, dažniausiai JAV dolerį. Tarkime, viščiukas viename mieste kainuoja tiek, kitame – tiek. Beje, mums aktualios elektros, vandens kainos bei automobilio išlaikymo kaštai į tyrimo lauką paprastai nepatenka.
Taigi pernai Vilnius tarp brangiausių pasaulio miestų užėmė 83 vietą, šiemet gyvenimas Lietuvos sostinėje gerokai atpigo. Šių metų bendrovės „Mercer Human Resource Consulting“ brangiausių miestų reitinge Vilnius užėmė 120 vietą, skelbia Delfi.lv.
Vilniuje gyventi pigiausia ir lyginant tarpusavyje visas tris Baltijos šalių sostines.
Tarp Baltijos šalių sostinių brangiausiu miestu liko Ryga. Ji užima 81 vietą, pernai buvo 55-ta. Talinas per metus taip pat smuktelėjo iš 74 į 115 vietą.
Brangiausiu pasaulio miestu šiemet įvardyta Angolos sostinė Luanda. Antra liko Japonijos sostinė Tokijas, trečia – Čado sostinė Ndžamena, o ketvirta – Maskva. Iš viso buvo įvertinta 214 pasaulio miestų. Vertinimo etalonu laikomas Niujorkas. Per metus jis nukrito iš 8 į 27 vietą.
Pernai, 2009-aisiais, brangiausi pasaulyje miestai buvo Oslas, Kopenhaga ir Ciurichas. Į reitingo šešetuką dar įėjo Ženeva, Tokijas, Niujorkas. Banko UBS duomenimis, prekių ir paslaugų kainos šiuose miestuose vidutiniškai 20 proc. didesnės nei kituose Vakarų šalių miestuose. Briuselis atsidūrė 20-oje vietoje, Maskva – 56-oje.
Tačiau užsieniečiams brangiausiu pasaulyje miestu ir pernai buvo pripažinta Angolos sostinė Luanda. Antroje sąrašo vietoje atsidūrė Tokijas, trečioje – Čado sostinė Ndžamena, ketvirtoje – Maskva, o penktoje Ženeva. Praėjusiais metais lyderių penketukas atrodė taip: Tokijas, Osaka, Maskva, Ženeva ir Honkongas.
Skurdo metamorfozės
Nors brangiausi pasaulio miestai skurdžiausiame žemyne Afrikoje aptinkami ne pirmą kartą, pernai pirmą kartą į brangiausiųjų dešimtuką jų pateko net trys: Luanda, Ndžamena ir Librevilis. Šeštoje vietoje atsidūrė Osaka, aštuntą vietą pasidalino Honkongas ir Ciurichas, o dešimtuką baigia Kopenhaga. Paradoksalu, kad pigiausiu pasaulio miestu pripažintas taip pat Afrikos miestas – Lesoto sostinė Maseru.
Iškart po Luandos brangiausiais pasaulio miestais išrinkti net keturi Japonijos miestai – Tokijas, Nagoja, Jokohama ir Kobė. Dar prieš metus atliktoje analogiškoje studijoje, į brangiausių miestų dešimtuką nepateko nė vienas Japonijos miestas.
Kopenhaga tapo brangiausiu Europos miestu. Tvirtas pozicijas ankstesniais metais turėjusi Maskva iš penktosios smuko į 23 vietą. Ekspertų teigimu, tam įtakos turėjo silpnas rublio kursas ir nukritusios naftos kainos. Daugelis anksčiau brangiais laikytų Vokietijos miestų taip pat tapo prieinamesni.
Įspūdingą šuolį reitingų lentelėje atliko Niujorko miesto dalis Manhatanas. Iš 84 pozicijos jai pavyko pakilti į 17-ąją. Pagrindiniais drastiškų pokyčių veiksniais buvo infliacija ir svyruojančios naftos kainos.
Maskva gavo net 142,4 procentinių punktų ir nurungė netgi brangiausią JAV miestą Niujorką. Pasirodo, pragyvenimas Maskvoje kainuoja 42 procentais brangiau nei Niujorke.
Toliau brangiausių miestų sąraše išsirikiavo Tokijas, Londonas, Oslas ir Seulas.
Už aukštų kainų – žmonės
Nors ganėtinai informatyvūs ir įdomūs, tačiau brangiausių ir pigiausių pasaulio miestų tyrimai nėra oficiali statistika, kurią visų šalių įgaliotos statistikos tarnybos renka pagal suvienodintus, preciziškus kriterijus. Nors bendros tendencijos, kad ir kaip tirtum, yra tos pačios – brangiausių pasaulio miestų galima aptikti ir turtingiausiose, ir skurdžiausiose šalyse.
Paimkim šių metų „brangumo“ lyderius – Angolos sostinę Luandą, Japonijos sostinę Tokiją, Čado sostinę Ndžameną.
Štai Angola. Šios šalies pagrindiniai eksporto produktai – kava ir cukranendrės, o žemės ūkyje dirba didžioji dalis šalies gyventojų. Tačiau jau ne kartą esame rašę, kad augintojams tenka tik mikroskopinė kainos dalis. Nors pelningiausias produktas – nafta, sukuriantis 50 proc. BVP, taip pat gerovės eiliniams gyventojams neatneša – vienam gyventojui tenka tik 4 300 JAV dolerių. Tai 113 vieta pasaulyje.
Čado gyventojai verčiasi medvilnės ir riešutų auginimu. Šalyje kasama soda, uranas, nafta. Tačiau BVP vienam gyventojui – 1 500 JAV dolerių per metus, 162 vieta pasaulyje. O prie kainų taip pat neprieisi.
Beje, pigiausios pasaulio Lesoto Karalystės sostinės Maseru gyventojas per metus sukuria daugiau, nei Čado, kuriame įsikūręs bene brangiausias pasaulio miestas. Lesoto BVP vienam gyventojui išeina 2 600 JAV dolerių per metus, tai 134 vieta pasaulyje.
Japonija – viena iš turtingiausių pasaulio šalių, kurios pasiekimų pristatinėti nereikia, šios šalies BVP vienam gyventojui – 33 000 JAV dolerių. Pagal šį rodiklį ji užima 14 vietą pasaulyje.
Palyginimui galima paminėti, kad didžiausius BVP rodiklius – iki 70 tūkst. JAV dolerių per metus vienam gyventojui – daugiausia turi turtingiausios Europos šalys, JAV. Lietuva su savo 15 tūkst. užima 48 vietą pasaulyje.
Štai tokie šalių vystymosi darnos netolygumai – jei skurdžios pasaulio šalies sostinės kainos lygiuojasi į turtingiausių šalių sostinių, apie žmonių gyvenimą tokiomis aplinkybėmis pasakyti daug gero būtų sunku. Tačiau neretai daug tikslesni statistiniai rodikliai šią niūrią tiesą ne atskleidžia, o paslepia.