Armėnė Angin, kuri Lietuvoje gyvena ne vieną dešimtį metų, jau daugiau nei metus oficialiai registruota Darbo biržoje, tačiau iki šiol jai nepavyko rasti darbo.

„Negaunu jokių konkrečių pasiūlymų, nes man jau daugiau nei 50 m., išsilavinimas – nebaigtas aukštasis, be to, man nustatytas invalidumas“, – interviu DELFI papasakojo moteris, kuri lietuviškai kalba su akcentu ir yra priversta uždarbiauti siūdama ir gamindama papuošalus.

Gyvenimo aprašyme – gramatinės klaidos

Specialistams nelengva atsakyti, ar etniniams lenkams, rusams ar kitos tautybės atstovams sunku rasti darbą Lietuvoje. Įdarbinimo biuro „CV Online“ atstovė Rita Karavaitienė pabrėžė, kad darbo ieškantys žmonės savo tautybės neakcentuoja. To nedaro ir darbdaviai, tačiau, kadangi krizės metu išaugo į darbo vietas pretenduojančių žmonių skaičius, išaugo ir kandidatams taikomi reikalavimai.

„Vienas iš svarbiausių reikalavimų, išskyrus profesionalumą – nepriekaištinga lietuvių kalba, ypač jei kandidatas pretenduoja į pareigas, susijusias su klientų aptarnavimu arba, pavyzdžiui, reklamos tekstų kūrimu. Todėl, pavyzdžiui, rusakalbiams išlieka aktualus klausimas, ar jie pakankamai rišliai moka raštu ir žodžiu perteikti savo mintis lietuvių kalba“, – pažymėjo R. Karavaitienė.

Nepaisant to, kad jauni lenkai ir rusai, gimę Lietuvoje, laisvai kalba lietuviškai, neretai pasitaiko atvejų, kai vietos nacionalinių mažumų atstovai atsiunčia anketas su gramatinėmis klaidomis, sako moteris.

„Jei darbo ieškantis lenkas ar rusas atsiunčia savo gyvenimo aprašymą su gramatinėmis ar stiliaus klaidomis, tokia anketa praktiškai iškart atmetama, ypač jei kreipiamasi dėl prestižinio darbo. Jei pretenduojama į kasininko (-ės) vietą, klaidos anketoje nelaikomos katastrofa. Tad atrinkdami gyvenimo aprašymus pastebime, kad lenkai arba rusai nelabai kruopščiai jas tikrina. O tai, žinoma, tiesiogiai atsiliepia jų galimybei įsidarbinti. Manoma, kad jei žmogus nemoka deramai prisistatyti, jis ir darbe nebus atidus ir pasišventęs“, – teigia R. Karavaitienė.

Tačiau apskritai, pasak jos, Lietuvoje mėginant įsidarbinti pavardė ar tautybė neturi lemiamos reikšmės – „viskas priklauso nuo žmogaus motyvacijos“.

Liepos mėn. į Olandiją išvyko daugiau nelietuvių

Tuo tarpu kompanija „Qbis“, kurios veikla susijusi su Lietuvos gyventojų įdarbinimu Olandijoje, pabrėžė, kad liepos mėn. išaugo skaičius nelietuvių, norinčių įsidarbinti Olandijoje.

„Į mus kreipiasi įvairūs žmonės, ir jie, žinoma, nenurodo savo tautybės, tačiau atrinkus žmones su nelietuviškomis pavardėmis ir patikrinus, kokią mokyklą jie baigė, galime sudaryti kažką panašaus į statistiką. Taigi, šių metų birželio mėn. Olandijoje mes įdarbinome 91 žmogų, du iš jų – latviai, o 11– vietos rusai ar lenkai. O pirmą šio mėnesio pusę įdarbinome 48 žmones, iš kurių trys iš Latvijos, o 16 – vietos nelietuviai. Kaip matome, pirmą liepos pusę nelietuvių išvyko gerokai daugiau“, – pasakė kompanijos komercijos direktorius Sergejus Naumčikas.

Jo teigimu, šis duomenų skirtumas susidarė, greičiausiai, todėl, kad birželio mėn. dirbti į Olandiją buvo išsiųsti žemės ūkio technikumų praktikantai, kurių daugiataučiame Vilniuje praktiškai nėra. O liepos mėn. dažniau išvažiuoja sostinės ir jos priemiesčių gyventojai.

Į užsienį žmonės išvažiuoja tikėdamiesi užsidirbti, be to, juos gąsdina aukštas nedarbo lygis Lietuvoje.

Nėra informacijos apie bedarbius tautinių mažumų atstovus

Nei Lietuvos darbo birža, nei Statistikos departamentas negalėjo atsakyti, kiek konkrečiai nacionalinių mažumų atstovų šiuo metu neturi darbo ir išvyksta jo ieškoti į užsienį. Statistikos departamente iki 2003 m. bedarbiai buvo klasifikuojami pagal tautybę, tačiau dabar skilties „tautybė“ neprivaloma pildyti.

Statistikos departamento užimtumo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Julija Važnevičiūtė pasakė, kad artimiausiu metu Statistikos departamentas neketina keisti apklausos metodikos.

Europos Komisija kovai su rasizmu ir netolerancija pabrėžė, kad Lietuvoje labai retai pasitaiko diskriminacijos įdarbinimo metu atvejų, nes įstojus į ES šalyje buvo priimti progresyvūs darbo įstatymai. Tačiau Komisija vis dėlto pripažino, kad etninės diskriminacijos atvejų pasitaiko, ypač tai aktualu romų tautinei mažumai. Komisija taip pat pateikė duomenis, kuriuos paskutinį kartą įvertino Statistikos departamentas: 2003 m. Lietuvoje buvo 11,7 proc. bedarbių lietuvių ir 18,7 etninių rusų.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 325 tūkst. bedarbių – 15 proc. visų darbingų gyventojų. Iš visų liepos 2–9 d. registruotų bedarbių 22,1 proc. – asmenys, kurie buvo atleisti iš darbo per paskutinį pusmetį, daugiau nei pusė – tie, kurie anksčiau nedirbo arba nedirba jau ilgą laiką.