Pati didžiausia suma, kurią miesto Savivaldybė kada nors yra gavusi iš savo įmonės – 2008-aisiais „Aukštaitijos vandenų“ sumokėti 1 mln. litų dividendų.
Praėjusius metus iš dešimties Savivaldybės žinioje esančių įmonių pelningai baigė tik dvi – „Panevėžio energija“, skaičiuojanti 40 mln. litų pelną, bet nuo liepos 1-osios šilumos kainą kilstelėjusi maždaug 10 proc. už kilovatvalandę, ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, finansinėje ataskaitoje nurodantis 660 tūkst. Lt pelną.
Tačiau dividendų į miesto biudžetą nė iš vienos neįkapsėjo nė cento.
„Šių metų situacija sudėtinga. Kalbėdami apie įmonių dividendus mes turime skaičiuoti ir pačios Savivaldybės įsiskolinimus savo bendrovėms“, – pripažino Panevėžio vicemerė Gema Umbrasienė.
„Panevėžio energijai“ Savivaldybės skola siekia 8,8 mln. Lt, tai yra beveik 2 mln. Lt daugiau nei buvo metų pradžioje. Mero pavaduotoja sako, kad ši skola pradės dar sparčiau augti, nes šių metų biudžete Savivaldybė nėra numačiusi nė lito sumokėti už biudžetinių įstaigų šildymą.
Iš šiukšlių nepraturtėjo
Iš pasaulyje didžiausią pelną nešančio šiukšlių verslo Panevėžio savivaldybė kol kas irgi nieko nepešė.
Iš Panevėžio regiono atliekų valdymo centro, veikiančio nuo praėjusių metų liepos ir jau skaičiuojančio pelną, miesto vadovai dividendų nepareikalavo, nors ir Savivaldybė nėra jam skolinga.
Pasak centro direktoriaus Arturo Grucės, šešių akcininkių valdoma įmonė ir neturėtų iš ko jų mokėti.
„Esame įsipareigoję uždaryti eksploatuojamą sąvartyną ir tam kaupiame lėšas“, – „Sekundei“ teigė įmonės vadovas.
Kiek kainuos sąvartyno uždarymas, A.Grucės teigimu, bus žinoma tik paskelbus konkursą. Kada tai įvyks – taip pat neaišku.
Direktoriaus tvirtinimu, uždarymo data priklausys nuo to, per kiek laiko prisikaups planuojamas kiekis šiukšlių. Pasak A.Grucės, projekte numatyta, kad per metus į sąvartyną bus atvežta iki 100 tūkst. tonų šiukšlių iš Panevėžio apskrities, tačiau sunkmečiu atliekų gerokai sumažėjo, todėl ir uždarymo darbus gali tekti atidėti.
A.Grucės tikinimu, dalyti akcininkėms dividendų įmonė neturi iš ko dar ir todėl, kad iš uždirbto pelno privalo sumokėti mokestį sąvartynu nepatenkintoms dviem Liūdynės bendruomenėms – po litą nuo tonos. Planuojama, kad šiemet Liūdynei bus atseikėta 80 tūkst. Lt.
Vanduo krauna pelną
Savivaldybės iždo neslegia skola ir dėl šešių direktorių etatų iki šiol linksniuojamiems „Aukštaitijos vandenims“. Tačiau pareikalauti dividendų Savivaldybei vis tiek nebuvo iš ko – daugiau nei 190,6 mln. litų vertės turto valdanti įmonė deklaruoja 2009-uosius baigusi turėdama 1,4 mln. lito nuostolio.
Pasak bendrovės atstovo ryšiams su visuomene Svajūno Mikeškos, tai lėmė Panevėžio miesto nuotekų valyklos rekonstravimas ir modernizavimas, kad nuotekos būtų tvarkomos pagal Europos Sąjungos reikalavimus.
Vandens tiekėjai, pernai geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą pakėlę maždaug 47 proc., šiemet jau skaičiuoja pelną. Vien per pirmuosius tris šių metų mėnesius „Aukštaitijos vandenys“ gavo 770 tūkst Lt pelno, tai yra daugiau nei buvo prognozuojama didinant tarifus.
Pasigedo tvarkos
Ūkio ministerija suskaičiavo, kad maždaug 300 valstybinių įmonių valdo daugiau nei 17 mlrd. litų vertės turto, tačiau per metus į valstybės biudžetą tesumokama 30 mln. litų.
Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, Švedijoje įmonės uždirba 100 kartų daugiau nei Lietuvoje. Jeigu jos būtų valdomos pagal tuos pačius principus kaip ir Švedijoje, ministro nuomone, kiekvienam Lietuvos piliečiui per metus turėtų tekti maždaug 750 Lt dividendų.
Pasak D.Kreivio, per metus iš valstybinių įmonių į šalies biudžetą galėtų įplaukti nuo 850 mln. litų iki 1,5 mlrd. litų dividendų.
Ministras tvirtina, kad visas valstybines įmones ketinama pertvarkyti.
G.Umbrasienės nuomone, tvarkos trūksta ir savivaldybių lygmeniu. „Palaikau ūkio ministrą, nes savivaldybėms reikėtų apsispręsti, kokiais atvejais galima reikalauti dividendų. Nežinau, dėl kokių motyvų anksčiau Panevėžys neprašydavo savo įmonių jų sumokėti, tik darau prielaidą, kad gautą pelną įmonės panaudodavo savo plėtrai“, – svarstė G.Umbrasienė.
Politikai nusiplovė rankas
Vicemerė pripažįsta, kad iki šiol nebuvo pernelyg gilinamasi į Savivaldybės įmonių išlaidas.
Kad lemiamą balsą turinti miesto Taryba pro pirštus žiūri į Savivaldybės žinioje esančių strateginių įmonių reikalus, rodo menkas politikų aktyvumas. Metų pradžioje Savivaldybei pareikalavus savo įmonių pristatyti finansinę padėtį, į susitikimus su bendrovių vadovais ateidavo vos vienas kitas Tarybos narys.
G.Umbrasienės nuomone, kai kurių Savivaldybės įmonių finansinė padėtis kelia abejonių dėl patiriamų išlaidų.
„Įmonės, kurias veikia rinkos dėsniai ir konkurencija, sugeba žaibiškai susimažinti išlaidas, tačiau monopolininkės to nelabai nori daryti“, – pažymi mero pavaduotoja.
Dėl valdymo išlaidų ir šešių direktorių etatų mėnesio pabaigoje stebėtojų tarybai turės aiškintis augantį pelną šiemet pradėjusi skaičiuoti „Aukštaitijos vandenų“ bendrovė.
„Autobusų parke, konkuruojančiame dar ir su privačiais vežėjais, užtenka vieno direktoriaus ir vieno pavaduotojo, o „Aukštaitijos vandenys“ –absoliuti konkurentų neturinti monopolija turi šešis vadovus“, – palygino mero pavaduotoja.