R.Šidlauskas: neturiu iliuzijų, kad dabartinė politikų karta atsies politiką ir ekonomiką

„Aš neturiu jokių iliuzijų, kad šita karta, kuri dabar valdžioje, kad jie kada nors atriš ekonomiką nuo diplomatijos, o energetiniai resursai netarnaus politiniams tikslams“. Taip apie trokštamą, bet neįvykusį Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimą prekybos srityje atsiliepia buvęs Lietuvos ambasadorius Maskvoje, šiuo metu einantis Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų asociacijos generalinio direktoriaus pareigas Rimantas Šidlauskas.

Pirmadienį jis dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtoje apskritojo stalo diskusijoje apie Europos Sąjungos išorės prekybos politikos tendencijas, kurioje pabrėžė esąs nusivylęs tiek Lietuvos veiksmais Europos Sąjungoje, tiek pačios organizacijos valstybių narių veiksmų koordinavimu.

Pasak buvusio diplomato, Europos Sąjunga tiek derėdamasi su Rusija, tiek tardamasi dėl bendrų užsienio prekybos veiksmų organizacijos viduje yra neįgali. Kaip vieną svarbiausių šio neįgalumo požymių R. Šidlauskas pateikia dujotiekio „Nabucco“ projektą, dėl kurio Europa negeba susitarti dar nuo 2002 m., kai buvo iškelta ši idėja, turėjusi sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo.

„Antras neįgalumo Europos Sąjungoje pasireiškimas yra derybos su Rusija visais aspektais – dėl dvigubų išteklių kainų ir visų kitų dalykų. Viskas yra užstrigę, giliame štilyje ir iš patirties sakau: aš neturiu jokių iliuzijų, kad šita karta, kuri dabar valdžioje, kad ji kada nors atriš ekonomiką nuo diplomatijos, o energetiniai resursai netarnaus politiniams tikslams“, - sakė R. Šidlauskas, kalbėdamas apie Europos Sąjungos valstybių ir Rusijos politikų kartą.

Buvęs ambasadorius taip pat sureagavo į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko teiginį apie tai, kad pagrindinis Europos valstybių ir pačios Lietuvos tikslas yra sumažinti atotrūkį tarp kalbų ir darbų. R. Vilpišauskas pateikė Europos Sąjungos elgsenos pavyzdį derantis Pasaulio prekybos organizacijoje dėl tarptautinės prekybos taisyklių, be to, anot jo, Europa ypač mažai kalba apie laisvą prekybą tarp Šiaurės Amerikos ir Europos Sąjungos.

„Didžiausia problema yra ką mes šnekame ir kur mes esame. Pagal netarifinių apribojimų taikymą mes esame pirmi Europoje, o pagal biurokratinę naštą, investicinį klimatą, pinigų švaistymą – antrame šimtuke“, - problemas verslui Lietuvoje vardijo R. Šidlauskas.

Tuo metu „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka teigia, kad pagrindinė Lietuvos bėda – investicijų stoka į sumaniąją prekybą. Pasak jos, mažoka investicijų ir paslaugų sektoriuje, kuris pasirodė esąs vienas atspariausių krizės atveju.

„Labai svarbus aspektas – skatinti paslaugų sektorių, kadangi paslaugų sektorius yra vienas atspariausių, tačiau Lietuvoje jis sudaro labai menką dalį BVP palyginus su kitomis šalimis. Lietuvoje sudaro šiek tiek daugiau nei 10 proc., Estijoje – dvigubai daugiau, apie ketvirtadalį BVP. Be jokios abejonės, visi žino, kad paslaugų eksportas sukuria daug daugiau pridėtinės vertės, išliekamosios laike, negu visa kita produkcija“, - teigė ekonomistė.