Lietuvos jūrininkai gali tapti per brangūs ES kompanijoms

Jūrininkų atstovai sako, kad Lietuvai įstojus į ES, Lietuvos jūrininkai gali tapti per brangūs Sąjungos laivybos kompanijoms. Dėl to esą apie 3 tūkstančiams žmonių kyla grėsmė netekti darbo. ES ar jos ekonominės sandraugos šalyse dabar dirba apie 5 tūkst. Lietuvos jūrininkų. Iki šiol draustis socialiniu draudimu jiems nebuvo privaloma.

Nuo gegužės, pradėjus taikyti ES socialinės apsaugos direktyvą, šie jūrininkai turės būti draudžiami socialiniu draudimu pagal tos šalies įstatymus, kurioje dirba.

Daugumos ES šalių teisės aktai kalba tik apie toje valstybėje gyvenančius jūrininkus, tačiau Norvegijos, kur dirba daugiausiai lietuvių, įstatymai taikomi neatsižvelgiant į gyvenamąją vietą - tai yra apsidrausti Lietuvoje, o dirbti ten - lietuviai negalėtų.

Lietuvos jūrininkų sąjunga sunerimusi, kad dėl to lietuviai ES laivynams taps per brangūs ir keliems tūkstančiams jų kyla grėsmė likti be darbo.

Jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža sako, kad jūrininkai pabrangtų penktadaliu. "Jiems tada patogiau yra samdyti jūrininkus iš Rusijos, tenais pavyzdžiui iš Ukrainos, ar filipiniečius, kurie yra ne ES šalių ir tada jiems nereikia drausti,” - prognozuoja P.Bekėža.

Laivų savininkų asociacijos atstovas tvirtina, kad įdarbinti tiek jūrininklų nacionaliniame laivyne būtų neįmanoma.

”Nacionaliniame laivyne dirba tik apie 2 tūkst. jūrininkų ir taip, kaip situacija klostosi laivyne, iš tikrųjų daugiau akumuliuoti žmonių tikriausiai nebūtų galimybių,” - teigia Laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka. Specialistai sako, kad, jei jūrininkai iš tikrųjų nuo gegužės prarastų darbo vietas ES šalyse, jiems beliktų bandyti įsidarbinti vadinamųjų patogių vėliavų – Panamos, Kipro, Maltos – laivuose. Tačiau Jūrininkų sąjungos pirmininkas P.Bekėža sako, kad išsikovot vietą rinkoj toj nėra taip lengva.”

Jūrininkų ir laivų savininkų atstovai sako, kad bene vienintelė išeitis - visus jūrininkus socialiniu draudimu drausti Lietuvoje. Tuomet jie galėtų dirbti užsienio laivuose, o tenykščiams darbdaviams nereikėtų skirti papildomų lėšų.

Laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius G.Kutka teigia, kad tokiu atveju mes pasisakytumės, kad socialiniai mokesčių tarifai būtų identiški tiek jūrininkams, dirbantiems nacionaliniame laivyne, tiek jūrininkams, dirbantiems užsienio laivyne. Jūrininkų sąjunga ir laivų savininkų asociacija dėl šios problemos jau kreipėsi į Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas. Mat galimybę drausti visus jūrininkus Lietuvoje ES direktyva numato, tačiau tokiu atveju reikalingas valstybių susitarimas.