Jau metai Nevėžis nebegauna vandens iš Šventosios, todėl nenuostabu, kad upė baigia visai užželti ir pavirsti grioviu.

Gelbėdami situaciją aplinkosaugininkai šį rudenį eksperimentuodami prileido į Panevėžio centre tyvuliuojantį vandens telkinį baltųjų amūrų. Tikimąsi, kad šios žole mintančios žuvys išvalys Senvagę. Jeigu eksperimentas pasitvirtins, žuvys bus suleistos į Nevėžį. Tačiau vargu ar jos padidins vandens lygį Nevėžyje ir išgelbės upės vandeniu besinaudojančias miesto įmones.

Anykščių rajono valdžiai per sunku išlaikyti perpumpavimo stotį, todėl nesulaukus panevėžiečių atsakymo nuspręsta bendrovę perduoti Turto fondui. Pradinė šios siurblinės kaina per 600 tūkstančių litų, tačiau norint ją rekonstruoti reikės įdėti ne vieną milijoną. Tokių pinigų nė viena savivaldybė neturi. Aplinkos ministerija ateinančiais, kaip ir šiais, metais "Šventosios vandenų" finansuoti nenumato. Ministerijos sekretorius Emilis Gustainis savo rašte siūlo Panevėžio savivaldybei kartu su įmonėmis pačioms susirūpinti Nevėžio vandens baseinu.

Tačiau miesto meras Vitas Matuzas neketino draugiškai apie šią problemą kalbėtis su kaimynais. Pasak Anykščių savivaldybės ekonomikos ir turto skyriaus vyriausiosios specialistės Alvytos Vitkienės, panevėžiečiai tarsi ketino atvykti į posėdį ir išsakyti savo nuomonę, bet vėliau pažadą pamiršo. Meras pareiškė, kad neketina savivaldybės lėšomis "laistyti" Anykščių rajono laukų. Tekėdamas iš Šventosios vanduo susigeria į neišvalytus kanalus ir tvenkinius. Matuzas mano, kad ši problema išpūsta. Kaip vieną iš variantų meras įvardijo Nevėžio dugno išvalymą. "Tuomet bus galima parengti projektą ir gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų", - tikino Matuzas.

Daugiau kaip 10 Panevėžio miesto ir rajono įmonių savo gamybai naudoja Nevėžio vandenį. Per metus didžiausia miesto pramonės įmonė "Ekranas" sunaudoja daugiau nei 1 milijoną kubų vandens, akcinė bendrovė "Linas" - 600 tūkstančių kubų, "Sema" - 316 tūkstančių kubų, "Aukštaitijos vandenys" - 222 tūkstančius kubų.

Pramonės įmonių vadovai žino Nevėžio problemą, tačiau iki šiol negali jos išspręsti nei valdžios padedami, nei savo iniciatyva. Pasak Jakšto, vadovams ne kartą buvo siūlyta tarpusavyje susitarti. Jiems pasiūlyta paskaičiuoti, kiek kainuotų išgręžti naujus grežinius, pirkti vandenį iš "Aukštaitijos vandenų" arba visiems sudėjus lėšas rekonstruoti perpumpavimo stotį.

Konkrečių skaičiavimų, kiek padidėtų vandens kaina įmonės vadovai dar neturi, tačiau ir be tikslių apskaičiavimų yra aišku, kad vandens kaina gerokai pakiltų.