Pernai atlyginimai elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėse nekito ir prieš mokesčius vidutiniškai sudarė 2917 Lt, o švietime didėjo 7,8 proc. iki 2108 Lt, informacinių technologijų ir ryšių įmonėse ūgtelėjo 1,5 proc. ir sudarė 2883 Lt prieš mokesčius.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiausiais atlyginimais pastaraisiais metais galėjo džiaugtis finansų ir draudimo, elektros, dujų ir vandens tiekimo, valdymo, gynybos, privalomojo sveikatos draudimo, informacijos ir ryšių bendrovių darbuotojai. Čia atlyginimai pernai svyravo nuo 2917 Lt iki 4052 Lt prieš mokesčius.
Tuo tarpu mažiausius atlyginimus gavo viešbučių ir restoranų, vidaus prekybos darbuotojai – 1162-1783 Lt neatskaičius mokesčių.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje buvo 2058 Lt, o 2008 m. paskutinį ketvirtį – 2152 Lt.
Pernai paskutinį ketvirtį palyginti su ketvirčiu prieš metus vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius labiausiai krito statybose – 21 proc., kasyboje – 12,5 proc., NT operacijų įmonėse – 9,8 proc., valdymo, gynybos, privalomojo sveikatos draudimo srityje – 9,6 proc.
Kaip naujausioje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje rašo „DnB Nord“ banko analitikai, pernai vidutinis atlyginimas šalyje mažėjo pirmą kartą nuo 2000 m.
Vienus lėmė kova dėl darbuotojų, kitus – iš anksto priimti sprendimai
Vyresnioji šio banko analitikė Indrė Genytė DELFI sakė, kad IT įmonių darbuotojus nuo atlyginimų mažėjimo gelbėjo konkurencija dėl kvalifikuotų specialistų.
„Iš tikrųjų tarp IT srities įmonių vyksta nemaža konkurencija dėl specialistų, įmonės nori sulaikyti išvykstančius į užsienį siekdamos išvengti protų nutekėjimo“, – sakė ji.
Pašnekovės teigimu, „Barclays“ atėjimas į Lietuvą sujudino IT sektorių.
„Girdėjome nemažai vietinių įmonių nusiskundimų, kad iš jų geresniu darbo užmokesčiu nuviliojami darbuotojai. Manau, kad tai buvo viena iš pagrindinių atlyginimų varomųjų jėgų“, – kalbėjo I. Genytė.
Tuo tarpu kiti sektoriai, kuriuose atlyginimai per praėjusius metus nekito, nekonkuruoja ir juose atlyginimus lemia valstybės įstaigų sprendimai.
„Aš manau, kad dėl elektros, dujų ir vandens tiekimo čia didelių komentarų nereikia. Tai yra tokios sritys, kurios nėra organizuotos konkurencijos pagrindu ir ten šiek tiek kitaip viskas sprendžiama. Kadangi tai yra monopolinės įmonės, jos turi tvarkytis priklausomai nuo savo darbo rezultatų. Jeigu jos turi galimybę tvarkytis efektyviai nemažindamos atlyginimų, jos taip ir daro. Aš manau, kad ši taisyklė galioja ne tik Lietuvoje, bet apskritai visur“, – apie monopolinių įmonių atlyginimus kalbėjo analitikė.
„Švietimo sektorius taip pat priklauso nuo valdžios sprendimų, kuriam buvo pažadėtas darbo užmokesčio augimas, kadangi atlyginimai ten ilgą laiką buvo pakankamai žemi“, – tęsė ji.
Pašnekovės teigimu, nieko nuostabaus, kad labiausiai smuko statybų sektoriaus atlyginimai, nes esą jis patyrė beveik visų rodiklių didžiausius kritimus: tiek statybos darbų, tiek sukurtos pridėtinės vertės, tiek darbuotojų skaičiaus.
Šiemet mažina atlyginimus
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė DELFI sakė, kad jos vadovaujama komisija monopolinėms įmonėms darbo užmokesčio fondą nustato tada, kai tvirtinamos jų bazinės kainos, galiojančios 3-5 metus.
„Todėl įmonės, kurios pernai kainų nesitvirtino, liko su prieš kelerius metus užfiksuotu darbo užmokesčio fondu. Kainų perskaičavimo reguliarumą nustato įstatymai. Komisija nustato darbo užmokesčio fondo dydį, bet ne atskirų darbuotojų darbo užmokestį, todėl įmonėms sumažinus darbuotojų skaičių, atsiranda galimybė likusiems mokėti didesnį atlyginimą“, – sakė ji.
Atlyginimai monopolinėse įmonėse, anot pašnekovės, nustatomi atsižvelgiant į Finansų ministerijos prognozes, Statistikos departamento duomenimis, atskiro regiono darbo rinkos ypatumais, konkurencinę situacija tarp sektorių, bendrą ekonominę situaciją šalyje, tokio paties dydžio įmonių lyginamosios analizės rodiklius.
„Visoms įmonėms šiais metais nustatant kainas yra peržiūrimas darbo užmokestis. Jis sumažinamas atsižvelgiant į minėtus kriterijus“, – sakė D. Korsakaitė.
Pavyzdžiu ji pateikė ketvirtadienio sprendimą, kai bendrovei „Dzūkijos vandenys“ darbo užmokesčio fondas sumažintas 252 tūkst. Lt lyginant su praėjusiais metais.
Kitąmet - irgi smukimas
Šiemet „DnB Nord“ banko analitikai prognozuoja 2 proc. vidutinio atlyginimo mažėjimą.
„Mes manome, kad darbo rinkos problemos šiais metais išliks pakankamai įtemptos, tai rodo ir nemažėjantis bedarbių skaičius, ir emigracijos mastai, sunku įsivaizduoti situacijos pagerėjimą. Kalbant apie atskirus sektorius, situacija vis dar bus sudėtinga į vidaus rinką orientuotose sektoriuose: statyboje, vidaus prekyboje. Tačiau vilčių suteikia gerėjantys apdirbamosios pramonės rezultatai, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksportuotoja“, – sakė I. Genytė.
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 325 tūkst. bedarbių, o per praėjusius metus emigravo maždaug 35 tūkst. gyventojų.
Lietuvos ekonomika pernai smuko 14,8 proc.
