Vilniaus apygardos teismas nutartį šioje byloje turėtų priimti jau kitą savaitę.
"Nors sprendimą nepritarti "Versmės" privatizavimo sutarties projektui priėmė Privatizavimo komisija, pasirodė, jog yra neaišku, kas tai per darinys", - Eltai sakė A. Stašaitis.
Tuo tarpu, pasak jo, privatizavimo politiką formuojanti Vyriausybė jau išbraukė 81,3 proc. "Versmės" akcijų iš Privatizavimo objektų sąrašo ir jas valdyti patikėjimo teise perdavė Birštono savivaldybei, kuris jas nori galutinai perimti į savo kontrolę.
Viešo konkurso komisija "Versmės" privatizavimo sutarties projektui jau buvo pritarusi, tačiau patariamojo balso teisę turinčios Privatizavimo komisijos sprendimas nepritarti "Versmės" privatizavimo sutarties projektui buvo argumentuojamas tuo, kad Lietuvos invalidų sporto draugija nėra finansiškai pajėgi įsigyti "Versmę".
Tokias įmones, kaip "Girstupis", "Girstupio prekyba", "Menotyra ir restauracija", "Švaros būstinė", "Ekolinija" turinti draugija specialiai užsakė auditą, kad įrodytų savo finansines išgales. Privatizavimo pareigūnai taip pat buvo informuoti, kad "Versmės" sanatorijos privatizavimo procese dalyvavo ir partneriai iš Šveicarijos, vėliau turėję tapti 33 proc. "Versmės" sanatorijos akcijų paketo savininkais.
"Mes vykdėme visus būtinus formalumus, sumokėjome visas reikalingas įmokas", - teigė A. Stašaitis. Už kontrolinį sanatorijos akcijų paketą Lietuvos invalidų sporto draugija siūlė 3,7 mln. litų - 1 mln. litų daugiau už pradinę.
1975 metais įkurta "Versmė" teikia reabilitacinio ir sanatorinio gydymo, poilsio bei turizmo paslaugas. Sanatorijoje yra 350 vietų, iš jų 10 liukso apartamentų ir 30 vienviečių kambarių su visais privalumais, dvi konferencijų salės su visa reikalinga organizacine technika bei infrastruktūra. Birštono sanatorijoje iš viso dirba beveik 200 žmonių.
Įstatinis "Versmės" kapitalas yra 11,893 mln. litų, nominali valstybei priklausančių akcijų vertė - 9,7 mln. litų. Privatizuoti valstybei priklausančias jos akcijas nesėkmingai bandyta privatizuoti kelis kartus.