Pastaraisiais ekonominės krizės metais ekspertai vieningai prognozavo, kad Jungtinėje Karalystėje bus pradėta valstybės lėšų taupymo programa. Dabar šis planas pradeda įgauti aiškesnes gaires, kai naujasis Valstybės iždo sekretorius Georgas Osbornas paskelbė, kad šalies biudžeto išlaidos mažinamos 6,2 mlrd. svarų sterlingų per likusius 2010 metus. Taip siekiama apkarpyti valstybės iždo deficitą, leiboristų valdymo laikotarpiu pasiekusį rekordinę 156 mlrd. svarų sterlingų ribą.
Biudžeto deficitas – didžiausias ES
Kad susidarytumėte aiškesnį šalies biudžeto pajamų bei išlaidų neatitikimo mastą, minėti 156 mlrd. svarų sterlingų sparčiai artėja prie 12 proc. nuo bendrojo šalies produkto. Pagal Europos Komisijos gegužę paskelbtas prognozes, Jungtinės Karalystės biudžeto deficito su BVP santykis bus pats prasčiausias visoje Europos Sąjungoje, lenkiantis net Graikiją (9,3 proc.), kuri pastarąjį pusmetį išgyveno valstybės finansus krečiantį krachą.
Vis dėlto baimintis, kad Britaniją ištiks Graikijos ar jos Europos pietinių kaimynių – Ispanijos bei Portugalijos – likimas, nevertėtų. Aukšta politinė kompetencija, našesnis valstybinių institucijų darbas bei nuolatinis jų veiklos tarpusavio koordinavimas yra pagrindiniai argumentai prieš neefektyvaus valstybės finansų švaistymo sukeltus padarinius Pietų Europoje. Tą patvirtina dar kojų nespėjusios apšilti valdančiosios koalicijos pirmieji darbai – nedelsiant paskelbti apie išlaidų mažinimo planą. Jau pirmąją naujojo premjero darbo dieną tapo aišku, kad iki birželio 22 d. bus parengtas „kritinis“ šalies biudžetas.
Valstybinis sektorius taupys labiausiai
Nors dar daugelis George’o Osborno pateiktų siūlymų bus koreguojami, atsižvelgiant į nuolat atnaujinamus duomenis apie Jungtinės Karalystės ekonomikos būklę, vis dėlto taupymo prioritetai jau aiškėja. Anot Iždo sekretoriaus, daugiausiai taupyti bus priversti dirbantys valstybiniame sektoriuje politikai bei kiti valstybės tarnautojai. Tuo siekiama kuo mažiau apkarpyti pagrindines viešąsias valstybės tarnybas, o ypač Sveikatos apsaugą.
Net 1,15 mlrd. svarų sterlingų ketinama mažinti valstybės tarnautojų kelionių ir kitas reprezentacines išlaidas. Premjeras Davidas Cameronas, pasiūlęs parlamentarams dažniau naudotis viešuoju Londono transportu, pats parodė puikų pavyzdį. Nuo šiol nenustebkite, jeigu prie jūsų Londono metro vagone prisės tamsiu kostiumu vilkintis ir iš rankų savo užrašų ar laikraščio nepaleidžiantis viduriniosios klasės britą primenantis vyras. Tai gali būti pats šios šalies ministras pirmininkas!
Iki 2012-ųjų nebesamdys naujų tarnautojų
Dar viena valstybinio sektoriaus taupymo priemonė – sprendimas iki 2011 metų pabaigos sustabdyti naujų valstybės klerkų priėmimą į valdžios institucijas. Taip siekiama sutaupyti papildomus 120 mln. svarų sterlingų.
Ministerijos ir jų departamentai taip pat turės tenkintis kuklesniais valstybės skiriamais biudžetais. Labiausiai ketinama apkarpyti Verslo bei Transporto departamentus, kurie 2010 m. tenkinsis 836 mln. ir 683 mln. svarų mažesniais iždais. Kitos ministerijos taip pat bus priverstos taupyti: Švietimo bei Teisingumo departamentai praras atitinkamai po 670 mln. bei 325 mln. svarų palyginti su praėjusiais metais.
Mažės socialinės išmokos
Net 1,2 mlrd. bus mažinamas savivaldų (angl. Local Authorities – aut. past.) subsidijavimas, o tai neabejotinai įtakos vietinių savivaldybių teikiamų paslaugų gyventojams kokybę. Taip pat mažės iš savivaldos biudžeto skiriamos pašalpos bei kitos socialinės išmokos.
Tokie planuojami valdančiosios koalicijos žingsniai parodo, kad eiliniai mokesčių mokėtojai turės tenkintis mažesniu socialinėms reikmėms skirtu biudžetu. Daugiau ketinimų bus atskleista birželio 22 dieną, kai Valstybės iždo sekretorius G. Osbornas parlamente pristatys „kritinio“ biudžeto projektą.
Universitetai ir studentai taip pat pajus valstybės pinigų stygių. Aukštųjų mokyklų dėstytojų algoms ir akademinėms reikmėms numatoma skirti 82 mln. svarų, arba 2 proc. mažiau nei pernai. Šiuo nutarimu siekiama skatinti universitetus efektyviau naudoti turimas lėšas, tačiau studentų bendruomenės visoje šalyje nepritaria tokiam žingsniui. Studentai teigia, kad dėl to neišvengiamai nukentės studijų kokybė, ypač technologinio profilio aukštosiose mokyklose. Taip pat dėl švietimui skirto biudžeto mažinimo nebus išvengta akademikų nutekėjimo į kitų šalių universitetus.
Iš viso aukštajam mokslui planuojama skirti 200 mln. svarų sterlingų mažiau nei pernai, iš kurių likusi 118 mln. svarų suma bus „nukirpta“ iš universitetų renovacijos fondo.
Tikimasi dialogo su rinkėjais
Didžiosios Britanijos vyriausybės šiais metais planuojami sutaupyti 6,2 mlrd. tėra vos 0,4 proc. nuo BVP (palyginkite su bendru 12 proc. deficitu). Tačiau šiuo gestu koalicija siekia parodyti rinkėjams bei visam pasauliui, kad naujajai valdžiai netrūksta politinės valios ir energijos žengti pirmą žingsnį ilgame taupymo kelyje.
Akivaizdu, kad pasaulinės ekonominės krizės sukelti padariniai turės įtakos kiekvieno iš mūsų, gyvenančio Jungtinėje Karalystėje, vartojimo ir taupymo įpročiams. Tačiau susidaro įspūdis, kad naujoji valdančioji konservatorių – libdemų vyriausybė kaip įmanydama stengsis šalies deficito sukeltą taupymo naštą perkelti ant valstybės tarnautojų pečių. Valdantieji puikiai supranta, kad dauguma mokesčių mokėtojų jais pasitikėjo atiduodami savo balsą gegužę vykusiuose parlamento rinkimuose. Be to, vienos partijos daugumos nebuvimas pirmą kartą nuo pokario sukuria optimistinę prielaidą, kad bus priimta daugiau diplomatinių sprendimų ne tik koalicijos viduje, tačiau, svarbiausia, ir vykstant dialogui su rinkėjais.
