Analitikas: bankų įkainiai nuo 2008-ųjų padidėjo 1,5 karto

Sunkmečiu pinigų srautai bankuose gerokai atslūgo, tačiau jų pajamos už komunalinių mokesčių surinkimą, pervedimą iš vienos sąskaitos į kitą ir panašias paslaugas sumažėjo ne taip smarkiai. Gyventojų bendrijai vadovaujantis finansų analitikas Vladimiras Trukšinas pernai už tai paklojo 80 Lt daugiau nei prieš dvejus metus, šiemet – dar penktadaliu daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Jo žodžiais, taip siekiama sušvelninti pajamų smukimą. Savo ruožtu bankų atstovai aiškina, kad tokios paslaugos negali būti teikiamos nemokamai, o tarifai, be kita ko, didinami ir dėl vėluojančių apmokėjimų.

Statistika rodo, kad I ketvirtį dėl augančio turto vertės mažėjimo ir sumažėjusių grynųjų palūkanų pajamų komercinių bankų nuostoliai siekė 232,3 mln. Lt. Pastaraisiais metais jie penktadaliu padidino teikiamų kitų finansinių paslaugų įkainius. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos, sudėtingą ekonominį laikotarpį išgyvenančios įmonės ir organizacijos yra susirūpinusios dėl tarifų didinimo. Antradienį šis klausimas buvo aptartas konfederacijos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje.

Kalbėdamas apie didėjančias išlaidas už bankų paslaugas V. Trukšinas pateikė asmeninį pavyzdį. Jo vadovaujama 750–oji DNSB už mokėjimus ir gautas įmokas penkiems bankams 2007 m. atseikėjo 360 Lt, 2008 m. – 353 Lt, 2009 m. 439 Lt (ketvirtadaliu daugiau nei prieš dviem metais anksčiau), šiemet per I ketvirtį – 90 Lt (penktadaliu daugiau nei praėjusių metų pabaigoje).

„Įmokų sumos ir mokėtojų skaičius minėtais laikotarpiais nekito. Sumos buvo nedidelės, bet ne jose esmė, o didėjimo tempuose“, – pažymėjo pranešėjas. Jo skaičiavimai rodo, kad nuo 2008-ųjų operacijų ne grynaisiais pinigais įkainius bankai padidino 1,5 karto.

V. Trukšinas surinko informaciją, kaip kito vieno iš bankų tarifai. Pervedimas į sąskaitą šiame banke 2007 m. lapkritį kainavo 1,20 Lt (kitame banke – 2 Lt), o šiemet gegužę – 3 Lt. Pervedimas tarp savo banko ir mokėjimo kortelių sąskaitų kainavo atitinkamai 0,65 Lt ir 1,20 Lt. Šie įkainiai galiojo mokant ne elektroniniu būdu. Naudojantis internetu 1,5 karto padidėjo tik pervedimas į sąskaitą kitame banke. Tačiau kredito pervedimai „ne popieriniu” būdu I ketvirtį sudarė mažiau nei trečdalį visų kredito pervedimų.

Lietuvos banko apžvalgoje teigiama, kad nors bankai didino paslaugų įkainius, dėl bendro ekonomikos aktyvumo ir jų teikiamų paslaugų paklausos smukimo pajamos iš paslaugų bei komisinių 2009 m. sumažėjo. Tokių pajamų bankai pernai gavo 648,2 mln. Lt (45,8 mln. Lt – 6,6 proc. mažiau negu 2008 m.). Mokėjimų ne grynaisiais pinigais apimtys krito daugiau nei penktadaliu. Anot V. Trukšino, jei bankai nebūtų padidinę įkainių, jų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos būtų sumažėjusios būtent tokia dalimi.

„Siekdami bent kokiais būdais mažinti skolinimo veiklos nuostolius, bankai 2009 m., palyginti su 2008 m., teikiamų kitų finansinių paslaugų įkainius padidino 20 proc.“, – sakė pranešėjas.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų I ketvirtį bankai gavo 8 proc. daugiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų nei IV praėjusių metų ketvirtį. Šalies ūkis dar neatsigavo, mokėjimų ne grynaisiais pinigais apimtys sumažėjo nuo 398 mlrd. Lt praėjusių metų pabaigoje iki 348,3 mlrd. Lt šių metų pradžioje (12,6 proc. – maždaug tiek pat, kiek BVP). „Komisinių pajamų didėjimas I ketvirtį galėjo būti gautas tik vėl didinant bankų kitų finansinių paslaugų kainas. Tas didėjimas gali būti matuojamas net 24 proc.“ – teigė V. Trukšinas.

„Bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų tarifų didinimas skaudžiai paliečia ne tik jų klientus, bet ir daugybę kitų Lietuvos žmonių, kurie, pagal galiojančius teisės aktus, privalo tokiu būdu mokėti įvairias rinkliavas“, – aiškino analitikas.

Pasak jo, drastiškai didindami finansinių paslaugų kainas, bankai „blogina ir taip nelengvą klientų finansinę padėtį – kerta šaką, ant kurios ir patys sėdi, kartu kuria ir didina savo finansinį nestabilumą“. V. Trukšinas retoriškai klausė, ar bankai, didindami paslaugų kainas, nepiktnaudžiauja savo išskirtine padėtimi. „O gal reikia ieškoti būdų skatinti ir remti „Teleloto“, Lietuvos paštą, kurie rodo pastangas tapti bent kažkokia atsvara teikiant kai kurias finansines paslaugas (renkant komunalinius mokesčius ir pan.)?“ – svarstė jis.

Analitikas prisiminė vieną sostinės parduotuvę, kuri nepriima mokėjimo kortelių. Mat verslininkai nusprendė, užuot suteikę klientams patogumo, bet mokėję bankams už šią paslaugą, kompensuoti mažesnėmis kainomis.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius tikino, kad „bankų kartelinių susitarimų nėra – jų paslaugos turi kažkiek kainuoti“.

Savo ruožtu „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka paaiškino, kad įkainiai didėja vėluojant apmokėjimams. Anot jos, bankininkai skatina klientus naudotis elektroninėmis paslaugomis, kurios yra ne tik pigesnės, bet ir efektyvesnės.

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, nors ir negalėjo pasakyti, kiek tiksliai per pastaruosius metus padidėjo įkainiai, pareiškė, kad jie yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje.