Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai sunerimę: jau ne pirmą kartą Panevėžio kavinėse ir maisto produktais prekiaujančiose įmonėse randama nemažai produktų, kurių pasibaigę tinkamumo vartoti terminai. Tai dar ne viskas: prekių etiketės būna nuplėštos, nukirptos, ištaisytos... Negana to, tokie atvejai dažnėja.

Vasara dar tik prasidėjo, o šiltajam metų laikui tipiškų pažeidimų miesto viešojo maitinimo bei prekybos įmonėse jau yra.

Birželį Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, tikrinę kavinę Panevėžio centre, aptiko beveik 3 kilogramus viešojo maitinimo patiekalų, kurių pasibaigę tinkamumo vartoti terminai.

Gegužės pabaigoje Klaipėdos gatvėje esančioje parduotuvėje, kurioje prekiaujama daugiausia lenkiškais mėsos gaminiais, specialistai uždraudė pardavinėti įvairius maisto produktus – beveik 7 kilogramus.

Gegužės 25-ąją miesto centre, šalia vienos judriausių gatvės esančioje mėsos produktais prekiaujančioje parduotuvėje, aptikta net 170,70 kilogramo žalios mėsos produktų. Iš jų 158 kilogramų buvo pasibaigę tinkamumo vartoti terminai, o likusių prekių terminų nebuvo įmanoma nustatyti. Tad šiuos produktus įmonė buvo įpareigota utilizuoti.

Vienoje įmonėje, esančioje Statybininkų gatvėje, tą patį mėnesį sustabdyta prekyba šaltalankio aliejumi. Kniaudiškių gatvės parduotuvėje rasta 13,53 kilogramo įvairių pieno produktų daugiausia su nutrintomis tinkamumo vartoti datomis arba jų nebebuvo galima įskaityti. Ši parduotuvė už panašius pažeidimus šiemet baudžiama nebe pirmą kartą – buvo gavusi 1000 litų baudą.

Ne ką geresnė padėtis buvo ir balandį. Vilniaus gatvėje esančioje vienoje kavinių rasta daugiau nei kilogramas mėsos gaminių, kurių pasibaigę tinkamumo vartoti terminai. Prekybos centre Tulpių gatvėje rasta taip pat nebegalimų vartoti alaus ir varškės deserto. Kitame prekybos centre teko iš naujo paženklinti maisto produktus – jie buvo geri, tačiau jų ženklinimas klaidino vartotojus. Kitoje mėsos produktų parduotuvėje aptiktas taip pat labai didelis kiekis netinkamų vartoti prekių – apie 80 kilogramų.

Įžūlėja tiesiog akyse

Tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Violetos Krivickienės teigimu, tikrinimai atliekami ne vien pagal skundus – rengiami ir planiniai. Tad daugelyje įmonių apsilankoma ne kartą. Deja, pažeidimų aptinkama ir tuomet. O šiemet dar padaugėjo ir šiurkščių.

„Būdavo, vieną kartą randi pažeidimų, tikrini antrą kartą, ir būna susitvarkę, o dabar – nuolat pažeidimai“, – piktinasi vedėja.

V. Krivickienei atrodo keista ir tai, kad padaugėjo atvejų, kai nuplėšiamos maisto produktų etiketės, ištaisomos, nutrinamos ar kitaip sugadinamos, kad nebūtų įmanoma įžiūrėti tikrųjų tinkamumo vartoti terminų. Tokie dalykai, specialistės manymu, rodo, jog vartotojai yra apgaudinėjami sąmoningai.

Ji teigė nepamenanti tokių atvejų, kai reikia įspėti įmones, kad dar kartą radus pažeidimų joms gali būti atimti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimai (tai reiškia, kad jos neužtikrina saugos ir nebegalėtų verstis ta veikla). Šiemet tokių įmonių yra jau trys. Jų, V. Krivickienės manymu, kažkodėl nestabdo nei skiriamos baudos, nei įpareigojimas utilizuoti produktus, nei faktas, kad už nusižengimus tokios įmonės įtraukiamos į padidintos rizikos objektų sąrašą.

Įrodyti padeda ir čekiai

Paprastai kaltę už įmonėje randamus naudoti nebetinkamus produktus prisiima pardavėjos – esą perimdamos pamainą nepažiūrėjo, nepatikrino, kada baigiasi tinkamumo vartoti terminai ir pan. V. Krivickienės manymu, taip irgi gali nutikti, tačiau su vienu kitu produktu, o ne tokiais kiekiais, kokie randami.

„Čia jau piktybinė veikla. Žmonės akivaizdžiai apgaudinėjami“, – įsitikinusi Maisto skyriaus vedėja.

Nors dabar ekonominis nuosmukis ir žmonės perka mažiau, tačiau per laiką nuo krizės pradžios, V. Krivickienės manymu, prekybininkai jau turėjo sugebėti susiskaičiuoti realizuojamus kiekius ir pradėti užsakinėti mažiau produktų, kad jie neužsigulėtų parduotuvių lentynose ar kavinių šaldytuvuose. Be to, prekes dar nesibaigus jų tinkamumo vartoti terminui galima nukainoti – žmonės jas mielai perka.

Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistės manymu, įmonės visiškai negalvoja apie atsakomybę. Laimė, bent ligų protrūkio šiais metais Panevėžyje nebuvo. Tačiau sulaukta kelių panevėžiečių nusiskundimų įsigyto maisto kokybe. Nors žmonės dėl to sunegalavo, į gydytojus nesikreipė. Tokiais atvejais susieti netinkamą maistą, pirktą konkrečioje parduotuvėje su negalavimais, negalima.

Pasak specialistų, gyventojai turėtų žinoti, jog apsinuodiję produktais jie turi teisę kreiptis dėl kompensacijų. Tačiau reikia įrodyti, kad kaltas buvo maistas, pirktas konkrečioje parduotuvėje. Tą padaryti padeda pirkimo čekis. Be to, būtina kreiptis į gydytoją.

V. Krivickienė pataria kasos čekį parduotuvėse paimti visada, tuo labiau kad kiekvienas produktas gali turėti vienokią ar kitokią įtaką sveikatai. Be to, priminė, kad sušilus orams maistą reikia rinktis atsargiai: „Pirmiausia gamintojas ir prekybininkas atsakingas už tai, ką parduoda, tačiau ir pirkėjai turi būti akyli“.

Maisto skyriaus vedėja sako, kad parduotuvėje nusipirkus tinkamą vartoti produktą, to neužtenka – jį reikia tinkamai laikyti ir namie. Jei maistas kelia įtarimą, geriau nevalgyti.

Pavojingas „sezonas“

Atšilus orams žmonėms padidėjo tikimybė susirgti maistu plintančiomis infekcijomis. Taip gali atsitikti valgant užkrėstą maistą arba geriant užkrėstus gėrimus. Produktai gali būti užkrėsti įvairiais ligų sukėlėjais (bakterijomis, virusais, pirmuonimis) ar jų toksinais. Dažniausiai jie patenka į organizmą per virškinamąjį traktą, todėl pirmieji ligos simptomai būna pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2009 metais daugiausia buvo užregistruota nepatikslintos bakterinės žarnyno infekcijos ligų (697 atvejai), tai sudarė net 42 proc. visų žarnyno infekcinių ligų. Didžiausias sergamumas buvo Panevėžio mieste – 24,78 atvejo 10000 gyventojų. Praėjusiais metais Panevėžio apskrityje dažniausiai pasitaikančios patikslintos bakterinės infekcinės ligos buvo salmoneliozė, jersiniozė ir kampilobakteriozė. Šiuo laikotarpiu buvo užregistruoti net 222 salmoneliozės atvejai.