Anot ministerijos, sumažinti mokestinių paskolų palūkanas verslui ir gyventojams Vyriausybė gali tik pati skolindamasi mažesniais kaštais. Sumažėjusius pačios Vyriausybės skolinimosi kaštus sąlygojo atsakinga viešųjų finansų valdymo politika.
Mokestinės paskolos sutartis sudaroma tada, kai mokesčių mokėtojas, pavyzdžiui, įmonė, laiku negali sumokėti valstybei mokesčių dėl laikinų finansinių sunkumų, mokestinės nepriemokos atidėjimas (išdėstymas) padėtų jai stabilizuoti finansus ir ji galėtų mokestinę nepriemoką (su palūkanomis) sumokėti vėliau. Šia sutartimi, kuri sudaroma tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo, nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei sąlygos.
Delspinigiai už nesumokėtus arba pavėluotai sumokėtus mokesčius antrą ketvirtį iš eilės išlieka 0,04 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną (iki tol vienerius metus šis dydis buvo 0,05 proc.).
Pagal Mokesčių administravimo įstatymą palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis ir delspinigių už nesumokėtus arba pavėluotai sumokėtus mokesčius dydžiai nustatomi atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį ir skelbiami finansų ministro įsakymu kiekvieną ketvirtį ateinančiam ketvirčiui.
| Pavyzdinė palyginamoji lentelė: jeigu mokestinės paskolos suma 10 tūkst. litų, o mokestinės paskolos laikas – 90 dienų | |
| Palūkanos – 0,01 proc. | Palūkanos sudaro 90 litų |
| Palūkanos – 0,02 proc. | Palūkanos sudaro 180 litų |
