Kaip rašo Estijos spauda, šis 1 proc. nuo apyvartos mokestis netaikomas vaistams ir vaikiškoms prekėms. Šiuo mokesčiu Talinas savo biudžetą tikisi per 2010 m. papildyti 150 mln. kronų (33 mln. Lt).

Kaip rašė delfi.ee, pardavimo mokestį kritikuoja Estijos mažmeninės prekybos asociacija, tvirtinanti, kad tai nepadės šaliai išbristi iš krizės.

Šis mokestis yra apskųstas teismui, Estijos valdantieji taip pat svarsto įstatymų pakeitimus, kurie leistų nuo sausio 1 dienos atsisakyti šio mokesčio.

Bendrovės „Maxima grupės“, turinčios prekybos centrų ir Estijoje, Įvaizdžio ir komunikacijos centro vadovas Giedrius Juozapavičius DELFI sakė, kad prekybos tinklas šį mokestį vertina kaip dar vieną mokestį.

„Šis mokestis mūsų kainoms įtakos nepadarys, o mums tai yra papildoma mokestinė našta“, – sakė jis.

Foto: A.Solomino nuotr.

J. Rojaka prisiminė, kad prieš porą metų buvo iškelta idėja įvesti šį mokestį Lietuvoje.

„Buvo tokių minčių, tačiau tai buvo iš idėjų, kuri nesulaukė palaikymo. Iš esmės tai yra vartojimo mokestis ir jis vis tiek galiausiai būtų perkeliamas ant vartotojų pečių. Lietuvos atveju, kai vartojimas vis dar smunka, prekybininkus smaugti dar didesniais mokesčiais būtų ganėtinai sudėtinga. Estijoje vartojimas po truputį pradeda atsitiesti, bet vėlgi tai tiktai nėra kažkoks spartus atsigavimas“, – sakė ji.

Ekonomistės nuomone, sprendimą dėl tokio mokesčio Taline galėjo lemti ypač griežti skolinimosi suvaržymai savivaldybėms.

„Estija turi labai konkretų tikslą – jų savivaldybėms reikia laikytis labai griežtų taisyklių dėl įsiskolinimo lygio. Savivaldybės buvo labai įsiskolinusios ir joms buvo numatyti labai griežti reikalavimai nedidinti skolų. Aš manau, kad šis mokestis buvo pasekmė griežtų reikalavimų, nes kiekviena savivaldybė bando išsisukti ir padėties numatydama papildomus mokesčius. Pavyzdžiui, Taline taip pat buvo svarstoma didinti mokesčius už automobilių statymą“, – kalbėjo J. Rojaka.

Jos teigimu, griežti skolinimosi limitai savivaldybėms leido gerokai sumažinti Estijos valdžios sektoriaus deficitą, kuris negalėjo viršyti 3 proc. BVP, jei šalis nuo 2011 m. norėjo tapti euro zonos nare. Estija kriterijus įvykdė ir buvo pakviesta tapti euro klubo nare.

„Daugelis savivaldybių jau praėjusių metų pirmąjį pusmetį, kai gavo skolinimosi ribas, jau buvo jas peržengusios ir jau nebegalėjo daugiau skolintis. Praėjusių metų pirmaisiais mėnesiais Estijos biudžeto deficitas buvo labai panašus į Lietuvos ir Latvijos“, – sakė ekonomistė.
Praėjusius metus Estija baigė turėdama 1,7 proc. BVP, o Lietuvos ir Latvijos – apie 9 proc. BVP.