Skirtingi požiūriai
„Kiekvieną dieną toliau grimztame į bedugnę. Jei nebus sumažinta mokestinė našta ar nesumažės energetinių išteklių kainos, situacija tik prastės“, – mano Rokiškio r. verslininkų asociacijos prezidentas Jonas Jankauskas.
„Verslininkai traukiasi iš rinkos ir su šeimomis išvažiuoja į užsienį. Jaunimas norėtų likti Lietuvoje ir kurti verslą, tačiau čia nemato jokių prošvaisčių. Esu patriotas ir niekada nemaniau, kad galėčiau išvažiuoti iš šalies. Dabar jau kyla tokių minčių“, – beviltiškos nuotaikos kelia nerimą Panevėžio smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovui Kaziui Grabiui.
Kalbėdami apie sunkmečiu nepakeliamą mokesčių naštą ir valdžios kvietimą būti solidariems Panevėžio verslininkai nepamiršta prieš kelerius metus miesto savivaldybės ir „Rubicon Gruop“ pasirašytos sutarties, pagal kurią krizės išvakarėse pastatytą „Cido“ areną valdančiai įmonei savivaldybė iš biudžeto kasmet turi sumokėti po 2,6 mln. litų koncesijos mokesčio.
„Toks pavyzdys atspindi visos šalies tendencijas, kurios rodo, kad vieniems mūsų šalyje sudaromos palankios sąlygos verstis, kitiems tik lupamas paskutinis kailis. Štai ir dėl energetinių išteklių kainų. Ar tokias neadekvačias kainas rasite kitoje šalyje? Ar mūsų valdžia to nemato?!“ – piktinosi bedarbiais tapę smulkieji verslininkai.
Verslininkus stebina valdžios sprendimai
Verslininkai įsitikinę, kad šalies valdžios įgyvendinamos krizės suvaldymo ir „diržų veržimosi“ politikos kaina – pernelyg didelė.
„Per krizę, kai krinta apyvarta ir mažėja pajamos, didinti mokesčius – vadinasi, sužlugdyti verslą ir ekonomiką. Tai dabar ir matome. Daliai žmonių neliko kitos išeities, kaip tik bėgti iš Lietuvos, eiti į darbo biržą ar trauktis į šešėlį. Nedaug trūksta, kad pasipiltų stambiųjų įmonių bankrotai“, – apmaudavo verslininkai.
Pasak Rokiškio rajono verslininkų asociacijos vadovo J.Jankausko, sunkmečio neatlaikė apie 16 proc. asociacijai priklausančių įmonių, dar per 20 proc. įmonių veikla susitraukė iki minimumo – iš dešimties darbuotojų beliko vienas arba du.
Bankrotų neišvengė ir kai kurios Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams (PPPAR) priklausančios įmonės. Ne viena jų išgyvena sunkumus dėl sumažėjusių užsakymų, paskolų gavimo problemų, vėluojančių atsiskaitymų, kurie dažnai virsta beviltiškomis skolomis.
„Kai kurios bendrovės, tarp jų ir didelės, vieniems metams sustabdė narystę rūmuose. Tačiau apie problemas įmonės nelabai linkusios viešai kalbėti. Manoma, kad sunkumai laikini ir jau kitais metais turėtų būti lengviau“, – VL sakė PPPAR atstovė Angelija Zokaitienė.
K.Grabio tvirtinimu, praėjusiais metais Panevėžyje bankrutavo 9 verslininkų asociacijai priklausančios įmonės. O verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, sumažėjo net daugiau nei dviem tūkstančiais.
„Prieš kurį laiką per metus už verslo liudijimą reikėjo mokėti tik 200 litų. Dabar su socialinio ir privalomuoju sveikatos draudimo mokesčiais verslo liudijimų turėtojams per metus tenka pakloti iki 4500 litų. Tai maždaug 20 kartų daugiau!“ – neadekvatūs valdžios sprendimai stebina Panevėžio verslininkų asociacijos vadovą.
Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) vadovės Zitos Sorokienės, visoje šalyje verslo liudijimų turėtojų sumažėjo net apie 40 proc. 2008 metais verslo liudijimų buvo išduota per 110 tūkst., o pernai – tik apie 70 tūkstančių.
LSVPA vadovė apmaudavo, kad ne vienų metų pastangos legalizuoti smulkių verslininkų veiklą nuėjo perniek.
Klaidos taisomos sunkiai
Z.Sorokienė pripažino, kad mokesčių lazdą perlenkusi valdžia puolė taisyti kai kuriuos staiga sukurptus įstatymus. Tačiau kol juos taisė, ne viena individuali įmonė sužlugo dėl reikalavimo sumokėti mokesčių daugiau nei uždirbama.
Anot LSVPA vadovės, pavėluota pataisa ir dėl verslo liudijimų įkainių. Dar rugsėjį LSVPA kreipėsi į Seimą, kad būtų pataisytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir didžiųjų miestų savivaldybėms leista nustatyti mažesnius mokesčius už verslo liudijimus. Pataisa priimta pavasarį ir įsigalios tik nuo kitų metų pradžios, nors verslą reanimuoti reikia dabar.
„Negi valdžiai reikia dvejų krizės metų, kad pamatytų, kas atsitiko šalyje? Mokestinė našta aiškiai per didelė. Tūkstančiai žmonių tapo biudžetinių lėšų prašytojais, nors jie patys galėtų verstis ir kurti darbo vietas. O kas prisiims atsakomybę už netikusius mokesčius, pataisas, dėl kurių sužlugo šimtai įmonių?“ – klausė Z.Sorokienė.
Ar bedarbis imsis verslo?
Pasak Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės Ramanauskienės, verslui dabar būtinai reikia valstybės impulsų.
„Atsiradus paramai bedarbiams, kurie kuria verslą ir įdarbina kitus bedarbius, iškart daugiau žmonių kreipėsi dėl konsultacijų. Apskritai per sunkmetį verslininkams mūsų siūlomų paslaugų poreikis sumažėjęs net 80 procentų“, – pastebėjo A.Ramanauskienė.
A.Sorokienė palankiai vertinų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą verslą kuriantiems bedarbiams kas mėnesį skirti 200 litų subsidiją, jei jiems dar būtų mokoma ir bedarbio pašalpa. Kitaip, anot jos, toks sumanymas gali būti mažai veiksmingas.
„Ar bedarbis, gaunantis 650 litų pašalpą, ryšis jos atsisakyti ir imtis verslo už 200 litų subsidiją? Šių pinigų neužteks net mokesčiams sumokėti, o dar reikia įrankių, žaliavų ir pan. Iš kur bedarbiui paimti tam lėšų? Tokios subsidijos dabar praverstų jau dirbantiems smulkiems verslininkams“, – samprotavo
LSVPA vadovė.
Komentarai
Reikia mokytis verslo etikos
Valdemaras Valkiūnas, Seimo Ekonomikos komiteto narys
Vienareikšmių receptų nėra. Kad verslas atsigautų, reikia ir tam tikrų valdžios sprendimų, ir pačių verslininkų pastangų bei požiūrio į savo darbą pokyčio. Ne vienam verslininkui reikia įgyti daugiau atsakomybės, verslo etikos ir pagarbos klientui. O valdžia turi išmokti suvaldyti biudžetą.
Verslą apsunkina energetinių išteklių kainos
Romas Lazutka, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius
Verslas atsigautų, jei atsirastų didesnė paklausa. Dabar pirkimai sumenkę. Pradedantiems verslininkams būtų reikalingos mokesčių lengvatos. Verslininkams, ypač smulkiems, sudėtinga ir dėl energetinių išteklių kainų. Bet tai ne krizės pasekmės, o ilgalaikės mūsų šalies problemos, kurias reikia spręsti.
