Šis 33 milijonų litų vertės projektas yra pirmoji LEZ lietuviško kapitalo investicija. Išsinuomojusi 1,6 hektaro sklypą, naująją įmonę pradėjo statyti projektą įgyvendinanti UAB "Veritas stili". Joje pagaminti plastikinės taros ruošiniai bus tiekiami Vakarų rinkoms. Statybos darbus planuojama užbaigti kitų metų balandį, o įgyvendinus projektą gamykloje bus sukurtos 35 naujos darbo vietos.

TŪB "Nemuno banga" investicijos, pasak Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko, žymi naują LEZ veiklos etapą. Dabar ši teritorija atsiveria ne tik užsienio, bet ir Lietuvos investuotojams. Anot jo, iki šiol LEZ veikla buvo labiau orientuota į užsienio investuotojų pritraukimą, tačiau pastaruoju metu vis aktyvesnį susidomėjimą zona rodo ir lietuviškos bendrovės.

Teigiama, jog tokius pokyčius lėmė sėkminga LEZ veikla, reali klientų nauda, gaunama veikiant LEZ sąlygomis. Anot P. Vasiliausko, dabar jau nebekyla abejonių nei dėl LEZ veiklos perspektyvų, nei dėl naudos zonos įmonėms. Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės naudojasi pelno, kelių, nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių lengvatomis.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog iš pradžių naująją gamyklą statyti buvo numatyta Rytų Vokietijoje, kur ji būtų buvusi arčiau klientų ES šalyse, taip pat naudotųsi kai kuriomis lengvatomis, tačiau investuotojai galiausiai persigalvojo.

Vienas iš TŪB "Nemuno banga" savininkų, UAB "Veritas stili" direktorius Virginijus Adutavičius teigė, jog Klaipėdos LEZ pasirinkta todėl, kad naujoji įmonė, veikdama šalia jūrų uosto, galės pastebimai mažinti transporto, ypač žaliavų įvežimo kaštus. Bendrąsias išlaidas mažins ir taikomos mokesčių lengvatos. Šiuo metu vienas iš galimų žaliavos tiekėjų Tailando bendrovė "Indorama" taip pat svarsto planus statyti gamyklą Klaipėdos LEZ.

TŪB "Nemuno banga" yra viena iš penkių didžiausių nepriklausomų plastiko ruošinių gamintojų Europoje. Bendrovė turi gamyklas Lentvaryje, Sankt Peterburge ir Riazanėje. Jos metinė apyvarta siekia apie 300 milijonų litų.

Šių metų gruodį Klaipėdos LEZ planuojama pradėti įgyvendinti dar vieną investicijų projektą. Bendra Danijos ir Airijos nekilnojamojo turto įmonė LEZ teritorijoje statys nuomai skirtą gamybinių patalpų ir sandėlių kompleksą.

Visai šalia uostamiesčio esanti 205 hektarų ploto zona oficialiai atidaryta 2002 metų rugsėjo pradžioje. Ji yra vienintelė Lietuvoje veikianti laisvoji ekonominė zona iš trijų planuotų įkurti. Čia veikia Vokietijos ir Japonijos koncerno "Siemens- Yazaki" antrinė bendrovė "SY Wiring Technologies". Be to, šį pavasarį Danijos bendrovė "A.Espersen A/S" baigė statyti naują žuvies perdirbimo gamyklą.

E. Kiudulas pažymėjo, jog, tapdama ES ir NATO nare, Lietuva užsienio investuotojų akyse neabejotinai tampa saugesne ir patrauklesne teritorija. Anot jo, lengvatos, kurias investuotojai gauna Klaipėdos LEZ, išliks ir Lietuvai įstojus į ES, nes jos neperžengia ES įstatymais leidžiamų valstybės pagalbos ribų. Be to, įvairiose ES šalyse sėkmingai veikia investuotojams specialius lengvatų paketus siūlančios ekonominės zonos ir pramoniniai- technologiniai parkai. Įstatymais numatyta, kad Klaipėdos LEZ veiks iki 2045 metų.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją