Supakuotas bandeles apžiūrėjusi bendrovės „Vilniaus duona“ kokybės inspekcijos vadovė Snieguolė Šoblinskienė DELFI teigė, jog tokių atvejų įmonės darbe dar nėra buvę. „Labai atsiprašome pirkėjo už patirtus nepatogumus“, – sakė įmonės atstovė.

Gavus pirkėjo skundą dėl nekokybiškų,, Trys kapeikos“ bandelių, įmonėje vykdytas tyrimas, dėl šio atvejo papildomai atlikti dezinfekavimo ir valymo darbai, informuotas miltų tiekėjas.

„Apie maisto produktuose ar patiekaluose aptikus svetimkūnius pirkėjai būtinai turi pranešti nemokamu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefonu 8 800 40403. Tai labai svarbu ne tik dėl to, kad būtų apgintos vartotojo teisės, bet ir dėl to, kad gamintojai atkreiptų dėmesį į galimus technologinius pažeidimus“, – DELFI sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Vilmantas Krasauskas.

Batone rado „įkeptą“ vinį

Minėtos tarnybos specialistų teigimu, dažniausiai netikėtų radinių pasitaiko maisto produktuose. Pvz., bandelėje rasta metalo drožlių, vienam batone pasitaikė įkeptas vinis, citrusiniuose vaisiuose būna kirminų, koldūnuose – kaulo nuolaužų, grikiuose jų dydžio akmenukų, varškėje rastas stiklas, alaus butelyje – etiketė. Tačiau bene dažniausi produktuose aptinkami radiniai vabzdžiai ir plaukai.

2009 metais minėta tarnyba užregistravo ir ištyrė 2080 vartotojų skundų, iš jų 816 (39 proc.) pasitvirtino. Tiesa, dėl maiste rastų svetimkūnių vartotojai skundžiasi pakankamai retai, todėl ir tokie skundai nesudaro nė 1 proc.

Pernai daugiausiai nusiskundimų gauta dėl maisto produktų kokybės, tokie skundai sudarė 44 proc. visų pagrįstų atvejų (2008 metais – 46 proc., 2007 metais – 43 proc., 2006 metais – 38 proc.).

Kerštauja pikti darbuotojai

Pasak maisto saugos specialistų, receptūroje neminimų „priedų“ atsiradimą galutiniame produkte gali sąlygoti blogos higieninės maisto tvarkymo sąlygos, netinkamas žaliavos ruošimas, pikto įmonės darbuotojo veikla.

Paklausti, koks netikėčiausiais radinys, apie kurį buvo pranešta tarnybai, specialistai sakė: „Be abejonės, vištienoje rastas žmogaus pirštas, apie kurį buvo daug kalbėta ir rašyta spaudoje“.

Gavę skundą darbuotojai įvertina informaciją ir nedelsdami tikrina minėtą įmonę, produktų, patiekalų atitiktis, jei reikia, atlieka laboratorinius tyrimus.

Nustačius pažeidimų, vartotojai informuojami apie tyrimo rezultatus.

Sunku įrodyti kaltę

Šiais metais registruota tik keletas skundų apie produktuose ir patiekaluose rastus gyvius ar daiktus. Tačiau, kaip pabrėžia specialistai, įrodyti maisto tvarkymo subjekto kaltę visuomet sunku, nes tokie atvejai vienetiniai.

Dažniausiai dėl rasto svetimkūnio įžvelgiama gamybos įmonės kaltė, tačiau neretai nustatoma, kad svetimkūnis į patiekalą ar produktą niekaip negalėjo patekti sklandaus gamybos proceso ir maisto tvarkymo kontrolės.

Taigi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai daro išvadą, kad kai kurie svetimkūniai maisto produktuose atsiranda ne be žmogaus pastangų, kurių tikslas - gauti kompensacijas iš įmonių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją