Vokiečiai nusitaikė į pašalpas

Vokietijos vyriausybė kitąmet įveda griežtas taupymo priemones, kad parodytų kitoms euro zonos valstybėms, jog biudžeto deficito ir valstybės skolos mažinimas nėra tik „mažųjų” ekonomikų reikalas, skelbia „Financial Times”.

Biudžeto išlaidos Vokietijoje bus mažinamos 10 mlrd. eurų per metus iki pat 2016 m. Kaip tai bus daroma, vis dar diskutuojamas, tačiau kaip priemonės minimos esamų mokesčių didinimas, nepaisant koalicijos priešrinkiminių pažadų apie mokesčių mažinimą. Taip pat laukiama valstybinių subsidijų sumažinimo arba net naikinimo, mokesčių lengvatų atisakymo.

Įstatymas apie šalies skolos dydį įtrauktas į konstituciją ir įsigalios nuo 2011 m.
Pernai metais Vokietija priėmė įstatymą, kuriame numatyta, kad federalinio biudžeto deficitas 2016 m. bus sumažintas iki 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir neturi viršyti šio rodiklio. Tiesa, numatytos išimtys – rodiklis gali būti viršytas įvykus visuotinei krizei. Atskiros Vokietijos žemės nuo 2020 m. nebegalės turėti jokio biudžeto deficito.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble teigė, kad pašalpų bedarbiams ir socialinių išmokų reforma leis sumažinti išlaidas. Ministras pažadėjo, kad biudžeto karpymai bus maksimaliai skaidrūs. Švietimo ir sveikatos apsaugos sferos nebus liečiamos, teigė ministras.

Prancūzai spręs bėdas ilgiau dirbdami

Prancūzija planuoja ilginti darbingą amžių, kuris šiuo metu yra iki 60 metų. Kiek jis bus ilginamas, kol kas nežinoma, tačiau apklausos rodo, kad du trečdaliai šalies gyventojų sutinka dirbti iki 62-ejų metų. Šiuo metu prancūzai į pensiją išeina vieni jauniausių iš visos Europos Sąjungos.

Kaip pareiškė pramonės ministras Christian Estrosi, „vyriausybė linkusi prailginti darbingą amžių”. Šiuo metu vyksta konsultacijos tarp valdžios, profsąjungų ir darbdavių.

Tuo pačiu metu Prancūzija stengiasi sumažinti spaudimą socialinės rūpybos sistemai ir sumažinti biudžeto deficitą. 2010 m. deficitas sudarė 32 mlrd. eurų ir, kaip prognozuojama, 2020 m. išaugs iki 45 mlrd., o 2050 m. – iki 100 mlrd. eurų.

Britai mažins investicijas ir „užšaldys” atlyginimus

Jungtinės Karalystės finansų ministras George’as Osborne’as paskelbė, kad šalis sumažins išlaidas 6,2 mlrd. svaro sterlingų. Kaip skelbia BBC, britai mažins išlaidas konsultacijoms, informacinių technologijų projektams, taip pat bus užšaldomi atlyginimai valstybės tarnautojams.

Anot vyriausybės, 1,15 mlrd. svarų bus taupoma atsisakant konsultacijų ir kelionių, 95 mln. – IT projektų, 1,7 mlrd. – persvarstant jau pasirašytas sutartis dėl viešųjų projektų.

170 mln. svarų tikimasi sutaupyti nekilnojamojo turto srityje, 120 mln. – užšaldant tarnautojų atlyginimus, 600 mln. mažinant išlaidas nevyriausybinėms organizacijoms, 520 mln. – mažinant kitas išlaidas.

Dauguma sutaupytų lėšų bus skirta 2009-2010 m. biudžeto deficito, kuris sudaro 156 mlrd. svarų, mažinimui

Ispanai mažins išmokas darbuotojams

Ispanijos vyriausybė pritarė 15 mlrd. eurų taupymo planui, kuriuo stengiamasi sumažinti viešojo sektoriaus deficitą, kad šalis nepatektų į finansų krizę, kaip tai atsitiko su Graikija, skelbia BBC.

Pagal programą, biudžeto deficitas sumažinimas nuo 11 proc. BVP iki 6 proc. BVP 2011 m. Plane taip pat numatyta 5 proc. sumažinti išmokas viešajam sektoriui.

Daugelis ispanų nuogąstauja, kad taupymas neigiamai atsilieps šalies ekonomikai, kur bedarbių skaičius jau viršijo 20 proc.

Italai nebepriims naujų darbuotojų

Vieni paskutiniųjų apie savo taupymo planą paskelbė italai. Italijos vyriausybė skelbia, kad 2011-2012 m. šalis ruošiasi sutaupyti 24 mlrd. eurų. Kaip praneša BBC, italai planuoja mažinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams ir atsisakyti naujų darbuotojų samdymo.

Taupymas palies ir viešojo sektoriaus darbuotojų pensijas ir savivaldybes. Taip pat planuojama pagerinti mokesčių surinkimą.

Suma, kurią tikimasi sutaupyti, prilygsta apie 1,6 proc. šalies BVP.

Primename, kad apie taupymo planus paskelbė ir kitos Europos Sąjungos valstybės, tarp kurių – Graikija, Portugalija, Airija, Danija ir kt.