Žvejai sako, kad mėgėjiškai žvejybai skatinti skirtos pataisos juos sužlugdys ir reikalauja įstatymo nekeisti, praneša LTV „Panorama“.
Mėgėjiška žvejyba ant jūros kranto Lietuvoje, pasak Seimo nario Jono
Šimėno, neturi galimybių plėtotis, nes žuvis kranto nepasiekia. Jas esą išgaudo priekrantės žvejai.
Taip pat argumentuojama, kad tinklai užtveria kelią neršti migruojančioms žuvims į Kuršių marias. Seimo komitetuose svarstomos Žuvininkystės įstatymo pataisos, pasak Seimo nario, užtikrintų žuvų apsaugą.
„Kalbama apie tai, kad verslinė žvejyba arčiau negu 500 metrų iki kranto bus draudžiama arba, paprasčiau tariant, iki maždaug 10 metrų gylio tinklai nebebus leidžiami. Antras apribojimas – nuo pietinio iki šiaurinio Klaipėdos jūrų uosto molo“, – teigia J. Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Priekrantės žvejai sako, kad dėl įstatymo pataisų apie 70 šiuo metu priekrantėje žvejojančių įmonių gali likti be darbo.
„Tai ir yra vadinama priekrantės žvejyba, nes žvejojame tam tikrame gylyje, nes ten žuvis koncentruojasi. O jeigu mus iš čia išstumia pagal tą naują pataisą, tai mes savaime visko netenkam“, – tvirtina priekrantės žvejys Virginijus Jurkus.
„Visas gyvenimas praleistas šiame žvejybos versle, aš lieku be nieko, be darbo, kadangi žvejyba yra prie šiaurinio molo, o ten kaip tik nori uždrausti“, – sako žvejys Mindaugas Kulakauskas.
„Vienas dalykas labai negeras – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, vadovaujamas J. Šimėno, nepakvietė į šitą pasitarimą ir vienašališkai nutarė, kad tokius verslo reguliavimus reikia daryti be žvejų. Mes protestuojame“, – teigia Alfonsas Bargaila, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas.
Proteste, kurį žvejai išsiuntė Seimo Aplinkos apsaugos komitetui bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai, reikalaujama nekeisti Žuvininkystės įstatymo ir skubos tvarka organizuoti išplėstinį pasitarimą su žvejų įmonių atstovais.
Priekrantės žvejai grasina teismais, jei būtų išstumti iš savo žvejybos plotų.
