Mokslininkai teigia, kad Lietuva turi visas sąlygas per kelerius metus tapti aukštą pridedamąją vertę kuriančia valstybe. Nes tam nukreiptos valstybės pastangos – skiriami didžiuliai pinigai.
„Ateina didžiulės lėšos. Niekad nebuvo Lietuvos istorijoje tokių lėšų tiek universitetams, tiek institutams, tiek kitoms institucijoms, kurios su tuo susijusios“, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus.
Šiemet mokslui ir studijoms iš visų finansavimo šaltinių – Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir šalies biudžeto – numatyti beveik 2 mlrd. litų, iš kurių milijardas – mokslo ir verslo slėnių programoms. Tačiau savo verslą mokslo tyrimais grindžiantys žmonės norėtų, kad ir tos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, kad nedingtų, kaip smėlin pilamas vanduo.
„Mano klausimas – kokia bus išeiga, jeigu investuojam vieną milijardą, kiek mes padidinsim savo bendrą vidinį produktą investavę šitą milijardą, ir kas būtų, jeigu to milijardo neinvestuotume. Tai tada turėtume aiškų atsakymą apie tų lėšų, kurios yra investuojamos į Lietuvos mokslą, švietimą ir ūkį, efektyvumą“, – mano bendrovės „Sicor Biotech“ generalinis direktorius Vladas Algirdas Bumelis.
Pas Prezidentę susirinkę pažangiųjų technologijų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių ekspertai teigė, kad lėšos būtų naudojamos tikrai veiksmingai, jei kiekviena mokslo institucija turėtų aiškų savo darbų tikslą.
Šią veiklą kuruojančių ministerijų atstovai sako, kad pagrindas lėšas naudoti efektyviai iš esmės jau sukurtas.
„Lėšos nėra barstomos visiems po truputį, bet sukoncentruojamos į 4 proveržio kryptis, kurios rodo mūsų potencialą. Aš manau, kad tos proveržio kryptys yra nukreiptos į inovacijas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Dabar visi koziriai yra akademinių bendruomenių ir verslo rankose“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Anot mokslininkų, įvairiomis lengvatomis ir lėšomis skatinami mokslo bei verslo slėniai irgi veiktų efektyviau, inovacijos augtų sėkmingiau, jei Lietuvoje būtų kitokia mokslo vertinimo sistema. Pripažinimą ir tyrimų finansavimą mokslininkas turėtų užsitikrinti ne parašytais straipsniais, o patentais.
„Strategija turėtų būt pirma patentas, paskui mokslinės publikacijos, o ne atvirkščiai. Ir tie patentai yra pagrindas mums, lietuviams, kurti savo originalais technologijas, jas įdieginėt ar Lietuvos pramonėje, ar licencijuoti visam pasaulyje“, – sakė V. A. Bumelis.
Mokslininkų teigimu, vertinimo kriterijumi galėtų būti ir šalia mokslo įstaigos įkurta individuali mokslininko įmonė, tuo labiau, kad pastarieji metai parodė – net per krizę lengviausiai išgyveno verslas, turintis savo technologijas.
Prezidentė mokslo pažangos kūrėjams linkėjo visų užmojų nepalikti tik popieriuje ir neįklimpti biurokratizmo spąstuose.