Privatūs pensijų fondai – bankrutavus „Sodros“ sistemai
Viena iš priežasčių, kodėl Čilės pensijų fondų sistema tokia sėkminga ir tapo pavyzdžiu daugeliui šalių, yra tai, kad nauja reformuota Čilės pensijų sistema buvo sukurta bankrutavus valstybinei socialinio draudimo sistemai. 1981 m. Čilės socialinio draudimo sistemos deficitas pasiekė 25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, 93 proc. visų sistemos dalyvių gavo tik minimalias pensijas. 1980 m. vieną Čilės pensininką išlaikė 2,5 dirbančiojo – šis skaičius drastiškai sumažėjo nuo 1955 m., kai vieną pensininką išlaikė 12,2 dirbančiojo. Bankrutavus socialinio draudimo sistemai, Augusto Pinočeto režimas sukūrė privačių fondų sistemą, kad administruotų individualias asmenų pensijų sąskaitas ir našlių bei neįgalumo pensijas.
Trijų pakopų sistema – be pirmosios pakopos
Šiuo metu Čilėje nėra socialinio draudimo sistemos, kuri daugelyje pasaulio šalių vadinama pirmąja pensijų sistemos pakopa. Į antrąją pakopą – privačius pensijų fondus – iš kiekvieno dirbančiojo, dalyvaujančio apibrėžtų įmokų sistemoje, yra atskaitoma 10 proc. nuo pajamų pensijai kaupti (Lietuvoje šiuo metu pensijų kaupimui II pakopos pensijų fonduose skiriama 2 proc.), taip pat nuo 2,5 proc. iki 3,7 proc. pajamų yra skiriama mirties ir neįgalumo draudimui bei administraciniams mokesčiams. Iš viso pensijų ir socialinės apsaugos mokesčiams Čilėje skiriama nuo 12,5 proc. iki 13,7 proc.
Iš sukauptų II pakopoje lėšų ne anksčiau kaip po 20 taupymo pensijai metų, kai pasiekiamas oficialus pensinis amžius – 60 m. moterims ir 65 m. vyrams, – galima pirkti anuitetą arba gauti išmokas pagal nustatytą schemą. Dalyviai taip pat gali taupyti savanoriškai III pakopoje, nors šioms įmokoms, skirtingai nei Lietuvoje, nėra taikoma gyventojų pajamų mokesčių lengvata.
Jauniems žmonėms, pirmą kartą įsidarbinus, dalyvavimas pensijų fondų kaupime yra privalomas. Visos pensijų kaupimo bendrovės kiekvienais metais dalyvauja konkurse dėl teisės aptarnauti naujai pradėjusius kaupti pensiją. Pensijų kaupimo bendrovė, kuri tais metais pasiūlo žemiausius aptarnavimo mokesčius, įgyja teisę 2 metus aptarnauti naujai pradėjusius kaupti pensiją.
Sistema – viena pažangiausių pasaulyje
Čilė viena pirmųjų pasaulyje 1989 m. įdiegė multifondinę pensijų fondų sistemą. Kiekviena kaupimo bendrovė valdo 5 fondus, kurie vadinami raidėmis nuo A iki E. A fondo investicijų į akcijas dalis gali siekti iki 80 proc. Pats konservatyviausias investavimo fondas yra E fondas, kuriame investicijų į akcijas dalis negali viršyti 5 proc.
Jaunesnės nei 50 m. amžiaus moterys ir jaunesni nei 55 m. amžiaus vyrai gali laisvai paskirti savo įmokas į bet kurį iš aukščiau paminėtų fondų. Dalyviai taip pat gali paskirstyti savo lėšas į du atskirus fondus tuo pačiu metu. Asmenims, kurių amžius artimas pensiniam (vyrams per 55 m., ir moterims per 50 m.), neleidžiama rinktis paties rizikingiausio – A fondo.
Tie, kas patys nepasirenka fondo, automatiškai priskiriami į vieną iš trijų fondų, atsižvelgiant į jų amžių. Dalyviai, išskyrus tuos, kurių amžius artėja prie pensinio, panorėję visada gali pereiti į labiau ar mažiau rizikingus fondus. Perėjimas į kitus fondus yra atliekamas palaipsniui, ne didesnis nei 20 proc. sąskaitų likutis perkeliamas per vienerius metus.
Tokia sistema iš dalies leido apsaugoti pensijų fondų dalyvių lėšas nuo finansų krizės nuostolių. Tačiau Čilėje vis dažniau diskutuojama dėl gyvenimo ciklo pensijų fondų (fondų, kurie keistų akcijų / obligacijų paskirstymą dalyvio amžiui artėjant prie pensinio) įdiegimo.
Pensijų fondų lėšos – ekonomikos variklis
Pensijų fondų įtaka Čilės ekonominiam augimui yra dar vienas svarbus sistemos bruožas. Kaip žurnale „Investuok“ pasakoja Dr. Dalia Kaupelytė, pasak Manuelio Tabilo, Tarptautinės pensijų fondų valdytojų asociacijos (FIAP) analitiko, Čilės pensijų fondai investuoja į infrastruktūros projektus, tokius kaip naujų mokamų autostradų, tiltų, metro linijų statyba. Į šiuos projektus investuojama perkant projektus vykdančių įmonių obligacijas ir kitus skolos vertybinius popierius.
Tokių investicijų dalis sudaro 30–40 proc. visų pensijų fondų investicijų. Lėšos pensijų fondų sąskaitose sukuria ilgalaikius išteklius Čilės ekonominiam augimui, taip pat skolinimosi kaštus, sukuria naujas darbo vietas ir didesnį darbo užmokestį.
Čilės pensijų fondų sistemos trūkumai ir privalumai
Čilės pensijų fondų sistemos kritikai teigia, kad sistema palieka be socialinio aprūpinimo žmones, kurie kaupė mažiau kaip 20 metų – tik turint tokį kaupimo stažą garantuojama minimali pensija. Dar vienas trūkumas – mažas sistemoje dalyvaujančių asmenų skaičius, tik 55 proc. visų dirbančių, be to dirbantys savarankiškai (pagal autoriaus sutartį, individualių įmonių savininkai) lieka už sistemos ribų. Čilės pensijų fondų sistema dažnai kritikuojama ir dėl mažo efektyvumo bei didelių administravimo kaštų, kuriuos lemia konkurencijos tarp pensijų fondų valdymo įmonių stoka.
Nepaisant šių kritinių pastabų, daugelis pasaulio pensijų fondų ekspertų, pastebi, kad nuo to laiko, kai Čilėje žmonės senatvės pensijų lėšas ėmė kaupti individualiose sąskaitose, pati sistema yra mažiau jautri politinei rizikai. Čilės pensijų fondų sistema taip pat apima valstybės garantijas ir paramą labiausiai socialiai pažeidžiamoms pensininkų grupėms, garantuodama jiems minimalų pensijų išmokos dydį. Čilės pensijų fondų asociacijos atstovai pabrėžia, kad privačios pensijų sąskaitos padidina žmonių atsakomybę už savo ateitį ir pensiją.
