Bendrovės „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Karolis Pikūnas į klausimą, kokios tendencijos investicinių fondų veikloje išryškėjo per pastaruosius 12 mėnesių, atsako išties optimistiškai: akcijų rinkose ir investicinių fondų veikloje šie metai buvo įspūdingi – tai buvo staigaus ir nuolatinio augimo laikotarpis.
„Per pastaruosius metus Rusijos investiciniai fondai pakilo 160 proc., Brazilijos – 100 proc., Kinijos – 70 proc., Vakarų Europos ir Skandinavijos – 50 proc., Baltijos šalių – 30 procentų. Analizuojant kilimo rodiklius, galima teigti, kad ilgalaikis augimas akcijų rinkose prasidėjo ir tęsėsi jau pusę metų. Žinoma, trumpalaikių kritimų visada gali pasitaikyti, tačiau techniškai aiškiai signalizuojama apie prasidėjusį ilgalaikį bei tolygų augimą. Nuo metų pradžios investiciniai fondai jau pakilo nuo 5 iki 10 proc.“, – pasakoja K. Pikūnas.
UAB „DnB Nord investicijų valdymas“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys priduria, kad 2010 m. pradžioje akcijos sudarė rekordinę JAV fondų portfelių dalį, neatsiliko ir kitų regionų investiciniai fondai.
Tai lėmė kelios priežastys. Pirma, fondų valdytojai investicijas nukreipė į 2008 m. pabaigoje dėl investuotojų baimės atpigusias, bet patrauklias akcijas. Antra, valstybių ekonomikos skatinimo planai pasaulyje padidino pinigų kiekį, kuris, sumažėjus rizikai, buvo nukreiptas į rizikingesnes investicijas. Trečia, akcijų kainoms augant sparčiau nei obligacijų, jų dalis investicinių fondų portfeliuose didėjo dėl techninių priežasčių.
„Lietuvoje investicinių fondų rinkoje pastebimos labai panašios tendencijos ir tai natūralu, nes daug fondų, registruotų mūsų šalyje, nemažai lėšų investuoja būtent užsienio rinkose. Nuo 2009 m. kovo rinkos pradėjo spartų atsigavimo maratoną, todėl nuo tos akimirkos daugiausia naudos turėjo labiausiai nuvertėję fondai arba, kitaip tariant, papildomai akcijų nusipirkti suspėję investuotojai“, – dėsto Š. Ruzgys.
Anot jo, fondų valdytojai taip pat turėjo priimti sprendimus papildomai investuoti į akcijų rinką, t. y. sumažinti turimų grynųjų pinigų arba garantuotos grąžos proporcijas savo portfeliuose. Tai daryti įvairiems fondams sekėsi nevienodai, nes, kaip teigia ekspertas, po tokio tamsaus periodo reikėjo tam tikros racionalios įžvalgos, norint apsispręsti pakeisti tendencijas – iš nenoro rizikuoti į gana aktyvų investavimo modelį. To padaryti nesuskubusių fondų klientai prarado nemažai potencialaus uždarbio.
Kaip tikina UAB „Ūkio banko investicijų valdymas“ fondų valdytojas Artūras Černiauskas, remiantis NASDAQ OMX fondų centro duomenimis, iš Lietuvoje valdomų investicinių fondų (akcijų ir obligacijų kategorijose) pelningiausi buvo būtent Ūkio banko valdomi fondai.
„Jeigu žiūrėtume į 2009 m. pelningumą, tai Ūkio banko racionalaus investavimo fondas savo dalyviams uždirbo 49,79 proc. grąžą, o obligacijų fondas – 31,69 proc. grąžą. Tačiau būtina atminti, kad nė vienas fondas „nevaikšto vandens paviršiumi“ – esant tokio masto krizei, investuodami į akcijas jie vis tiek patiria vienokį ar kitokį nuostolį. Nepaisant to, mūsų racionalaus investavimo fondas jau „atidirbo“ per krizę patirtus nuostolius ir 2010 m. kovo 30 d. buvo uždirbęs 0,55 proc. pelningumą per trejus metus, o obligacijų fondo vieneto kaina yra aukščiausia per visą fondo istoriją“, – pasakoja A. Černiauskas.
Debesuota, bet su pragiedruliais
„DnB Nord investicijų valdymo“ generalinis direktorius Š. Ruzgys siūlo paanalizuoti, kas lėmė rinkų atsigavimą 2009 m. pradžioje ir kodėl pradėjome lipti iš ekonominės duobės, iš kurios išsikapstyti taip greitai niekas nesitikėjo.
„Nuvilnijus JAV didžiųjų bankų bankrotams ir prasidėjus pasauliniam nuosmukiui, pesimizmas apėmė ir įmones, ir vartotojus. Tai lėmė staigų atsargų mažėjimą, o ištuštėjusius sandėlius reikėjo papildyti, tad staigus pramonės kritimas sustojo. Pradėjus augti užsakymų skaičiui, o tai gali atspindėti pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Manager Index, PMI), lengviau atsikvėpė ir pramonės įmonės, kurių indėlis į pasaulio ekonomikos augimą išties didelis“, – sako Š. Ruzgys.
Prie vartojimo skatinimo prisidėjo ir valstybių įsikišimas – įvairiausi ekonomikos skatinimo planai, atskiros programos, subsidijavimo priemonės ir pan. Anot Š. Ruzgio, sudėjus šiuos ir nemažai kitų veiksnių, galima sakyti, kad blogiausia jau praeityje, tačiau sunkiai tikėtina, kad įvairių rinkų atsigavimas bus toks tolygus kaip nuo 2009 m. kovo.
Pasak „DnB Nord investicijų valdymo“ generalinio direktoriaus, pagrindinis veiksnys, galintis sustabdyti tvarų atsigavimą, yra nedarbas ir su tuo itin glaudžiai susiję silpni valstybių viešieji finansai. Paprasčiau tariant, negalima tikėtis, kad bedarbių visuomenė vartos tiek, kiek ekonomikos klestėjimo laikais…
„Įvairių valstybių valdžios patenka į tokią padėtį, kad nedirbantys piliečiai nesuteikia pakankamai biudžeto pajamų, apie mokesčių didinimą kalbėti sunku, ypač artėjant rinkimams (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje), išlaidos traukiasi sunkiai, nes, greitai atsisakius ekonomikos skatinimo planų, šalių ekonomikos gali pulti į dar vieną nuosmukį“, – nuogąstauja Š. Ruzgys.
Todėl būtina atminti: nors rinkos ir išgyveno blogiausius laikus, valstybių skolos ir biudžetų deficitas ateityje gali pridaryti nemalonumų.
Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančio investicijų banko „Evli“ investicinių portfelių valdytojas Baltijos šalims Martynas Grikinis įsitikinęs: šiais metais ekonomikos atsigavimas tęsis toliau. Anot pašnekovo, tai ypač juntama JAV, Rusijos, Lotynų Amerikos ir Azijos regionuose. Kiek silpnesnis ekonomikos stiprėjimas pastebimas Europoje – procesą, anot M. Grikinio, pristabdo brangus euras ir sudėtinga valstybių finansinė padėtis.
„Teigiamai vertiname JAV gamybos užsakymų ir pramonės masto rodiklių augimą, pamažu atsitiesiantį nekilnojamojo turto sektorių, tačiau užimtumo ir mažmeninio vartojimo rodikliai vis dar išlieka prasti. Ilgalaikiam ekonomikos augimui būtinas šių rodiklių pagerėjimas“, – tvirtina M. Grikinis.
Anot Š. Ruzgio, antrą šių metų pusmetį priartės laikas, kai masinės ekonomikos skatinimo programos turės pasibaigti. Galbūt infliacija ir neišaugs taip greitai, kaip tikimasi, tačiau netils kalbos apie valstybių galimybes padengti 2007–2010 m. smarkiai išaugusias skolas.
„Tai jau pasireiškia Graikijoje, galbūt ši problema priartės ir prie Portugalijos, Airijos, Italijos, Ispanijos. Panaši situacija gali pasireikšti ir didžiausioje pasaulio ekonomikoje – JAV, nes jau dabar pastebima, kad sunkiau sekasi platinti naujas vyriausybės emisijas. Be to, pastarieji duomenys rodo, kad pagrindinės JAV kreditorės mažina amerikietiškų obligacijų skaičių tarptautinių rezervų portfelyje“, – sako „DnB Nord investicijų valdymo“ generalinis direktorius.
Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad visai kitokia padėtis Azijoje: šio regiono valstybės mažai įsiskolinusios, lengviau įveikė ekonomikos nuosmukį, jų pramonės greičiau atsigavo, vidaus vartojimas judėjo kita linkme nei išsivysčiusių valstybių. Žinoma, tai gali lemti infliacijos augimą, o jis paskatintų greitesnį palūkanų normų didėjimą, tačiau ekonomikos augimas Azijoje vis tiek bus gana spartus.
Kur ir kam šviečia saulė?
Investicijų banko „Finasta“ investicijų strategas Andrius Adomkus tikina, kad šiuo metu Lietuvoje patraukliausiai atrodo eksporto sektoriai ir, visų pirma, apdirbimo pramonė bei maisto gamybos sritis, nors jų atsigavimas tebėra trapus ir priklauso nuo laikinų paramos programų palaikomos paklausos Europoje. Taip pat palanki situacija tose ūkio šakose, kurios susijusios su aukštosiomis technologijomis ir atsinaujinančiais ištekliais, nes artimiausiais metais joms gali tekti nemažai valstybės paramos ir užsakymų.
„Gaila, kad tokių bendrovių kol kas nėra mūsų akcijų biržoje, bet neprarandu vilties vieną dieną to sulaukti. O į vidaus rinką orientuotam verslui, kai stokojama skatinimo priemonių, dar gali tekti patūnoti šešėlyje. Šioje srityje buvo susiformavęs didžiausias burbulas ir skaudiems jo sprogimo padariniams (dideliam nedarbui, smukusiam kreditavimui) panaikinti prireiks nemažai laiko“, – mano A. Adomkus.
„Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojas A. Černiauskas primena istorijos pamoką: prieš krizę pelningiausi buvę ekonomikos sektoriai paprastai rinkos lyderių pozicijų neišsaugo. Prasidėjus naujam ekonomikos ciklui, lyderių reikia ieškoti tarp sektorių, kurių praėjusiame cikle nemėgo investuotojai. Konkrečiu atveju tai technologijų, medicinos ir mažmeninės prekybos įmonės.
„Vis dėlto šiuo atsigavimo po krizės etapu dar sunku užtikrintai tvirtinti, kurios ekonomikos šakos trauks ekonomiką ir bus „buliaus rinkos“ lyderės ateinančius penkerius metus. Reikia palaukti, kol padėtis stabilizuosis, o vėliau bendrovių finansiniai rezultatai parodys, kurie sektoriai darys didžiausią įtaką naujam ekonomikos pakilimo ciklui“, – sako A. Černiauskas.
„Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas K. Pikūnas pasitelkia teorines žinias ir atkreipia dėmesį, kad po įvairiausių krizių pirmiausia ir greičiausiai pasaulyje atsigauna finansų, informacinių technologijų ir ciklinio vartojimo prekių sektoriai. Na, teisybės labui verta paminėti, kad būtent šie sektoriai labiausiai ir nukenčia per ekonomines krizes.
„Tikėtina, kad artimoje ateityje pasaulyje pradės atsigauti transporto, nekilnojamojo turto ir gamybos sektoriai. Juk pamažu atsigauna vartojimas, bankai pradeda lengviau skolinti verslui ir fiziniams asmenims, bazinės palūkanų normos atsidūrė žemiausiame taške per pastaruosius penkerius metus. Kitais žodžiais tariant, lūkesčiai vis optimistiškesni, žmonės drąsiau leidžia pinigus“, – įsitikinęs K. Pikūnas.
Lietuvoje padėtis panaši, nors ekonomikos procesai ir atsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Be to, Baltijos regionas patenka tarp bene labiausiai per pastarąją krizę nukentėjusių regionų.
Pasak A. Adomkaus, geriausias ilgalaikes perspektyvas turi tie regionai, kurie gali pasigirti nedideliu fiskaliniu disbalansu, išmintinga ekonomine politika, gana didelio potencialo vidaus rinka, gyvenimo lygio atotrūkiu (palyginti su išsivysčiusiomis šalimis) bei palankiomis demografinėmis tendencijomis. Atspėti, kur tokių regionų yra, nesunku – Azijoje ir Lotynų Amerikoje.
„Kita vertus, pastebimos šviesios ir ilgalaikės Vidurio bei Rytų Europos perspektyvos, bet šiame regione reikėtų kantriai padirbėti subalansuojant plėtrą, nes šis kliuvinys artimiausiais metais trukdys pasiekti prieš krizę buvusius augimo tempus. Nepaisant to, šiais metais kol kas geriausius rezultatus rodo būtent Vidurio ir Rytų Europos ir visų pirma Baltijos šalių bei Ukrainos akcijos“, – sako A. Adomkus.
Kalbant apie Europos perspektyvas, verta atkreipti dėmesį į vadinamąjį Graikijos sindromą – jeigu ir kitų pažeidžiamiausių Europos regionų fiskalinės problemos išsirutuliotų į rimtesnę euro zonos krizę, galbūt ne tokios rizikingos būtų dolerinės labiau nutolusių išsivysčiusių likvidžių rinkų (pavyzdžiui, JAV) akcijos. Vienaip ar kitaip, kaip mąsto A. Adomkus, euro zonos krizės atveju, nepaisant geografijos, galėtų gana smarkiai nukentėti investicijos į daugumos rūšių rizikingą turtą, o daugiausia tai paveiktų cikliškiausius ir nuo dugno jau spėjusius daugiausia atsiplėšti sektorius.
Investicijų banko „Evli“ investicinių portfelių valdytojas Baltijos šalims M. Grikinis pasakoja, kad nuo šių metų pradžios ir toliau augo kreditų, žaliavų bei akcijų rinkos, o didžiausią grąžą investuotojams uždirbo Vakarų Europos aukšto pajamingumo įmonių obligacijos, besivystančių regionų įmonių obligacijos, JAV, Rusijos, Rytų ir Vidurio Europos akcijų rinkos. Trumpalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas ir toliau mažėja – ši tendencija finansų rinkose turėtų išlikti tol, kol vyraus mažos palūkanų normos ir nebus infliacijos spaudimo.
„Mūsų investicijų banko analitikai teigiamai vertina Baltijos šalių telekomunikacijų, energetikos ir su eksportu susijusius sektorius. Pasaulyje daugiausia dėmesio skiriama žaliavų perdirbimo, gabenimo ir pramonės sektoriams. Artimiausiu metu gali būti įdomus ir finansų sektorius, kurio padėtis nuolat gerėja. Šis sektorius beveik neįvertintas“, – tikina M. Grikinis.
Kur guli pinigai ir kaip juos pasiimti?
„DnB Nord investicijų valdymo“ generalinis direktorius Š. Ruzgys mano, kad trumpuoju laikotarpiu sunku tikėtis didelio uždarbio, nes įvairios turto klasės pakankamai įvertintos. Tačiau šiandien pastebima, kad rinkos dalyviai godžiai gaudo teigiamas naujienas ir bando argumentuoti tolesnį augimą, tad jis, nors ir neilgai, vis dėlto tęsis.
„Jeigu žaliavų kainos išsilaikys tokios kaip dabar, šalys, kuriose jų daug, turi daugiau galimybių augti nei tos, kurioms trūksta žaliavų. Be to, verta paminėti, kad naftą eksportuojančios valstybės 2010 m. biudžetus yra suplanavusios, prognozuodamos daug mažesnes kainas. Todėl, esant tvariems viešiesiems finansams, jų ūkio perspektyvos šviesesnės“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.
Pašnekovas pataria: trejų metų laikotarpiu investicijas verta kreipti į eksportą orientuotas mažąsias Azijos arba Vidurio bei Rytų Europos šalis, nes jos buvo daug labiau nuvertintos nei didžiosios valstybės. Penkerių metų investicijas, anot „DnB Nord investicijų valdymo“ vadovo, verta nukreipti į besivystančias šalis, kurios turi mažas skolas – ne veltui 2008 m. nuosmukis prasidėjo dėl per didelių vartotojų skolų, tad negalima atmesti, kad kitą ekonomikos ciklą pristabdys būtent didžiulės valstybių skolos.
„Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas K. Pikūnas 2010 m. uždirbti pataria investuojant į akcijas, akcijų fondus ir žaliavas. Akcijos galėtų būti iš Vidurio ir Rytų Europos, Balkanų šalių, Kinijos, Pietų Korėjos ir Brazilijos – tai vieni perspektyviausių regionų pagal prognozuojamus bendrojo vidaus produkto augimo tempus. Kalbant apie žaliavas, trumpuoju laikotarpiu investuoti patartina į grūdus, cukrų ir auksą.
„Ilgesniam laikotarpiui – iki penkerių metų – siūlyčiau investuoti į kruopščiai pasirinktas akcijas ar akcijų investicinius fondus, bet tai labai priklauso nuo investuotojo tipo ir rizikos apetito“, – apibendrina K. Pikūnas.
„Evli“ investicinių portfelių valdytojas Baltijos šalims M. Grikinis atsargiam investuotojui siūlo sudaryti investicinį portfelį iš aukšto pajamingumo Vakarų Europos įmonių obligacijų ir besivystančių regionų obligacijų fondų. Vidutinės rizikos investuotojui dalį investicijų būtų galima nukreipti į JAV ir Japonijos akcijų rinkas, o didžiausią riziką toleruojantiesiems „Evli“ rekomenduoja sudaryti investicinį portfelį iš Rusijos, Rytų bei Vidurio Europos ir Azijos regionų akcijų.
„Ūkio banko investicijų valdymo“ fondų valdytojas A. Černiauskas, kalbėdamas apie didelę riziką mėgstančius investuotojus, primena, kad spekuliavimui, kaip ir kiekvienai profesijai, reikia daug darbo, jėgų ir patirties.
„Tai profesija, todėl nereikia manyti, kad vien pasiskaitinėjus knygelių galima uždirbti didelius pinigus. Kodėl kiekvienas užsinorėjęs nepradeda daryti akių operacijų ar pilotuoti lėktuvo?“ – klausia investicijų ekspertas. Būtent todėl A. Černiausko patarimai skirti tiems, kurie neturi daug laiko, bet tiesiog nori sukaupti pinigų senatvei, vaikų mokslams ar kitiems tikslams, o ne tiesiog uždirbti milijonus.
„Finastos“ investicijų strategas A. Adomkus antrina savo kolegai: dažniausiai investuotojams koją pakiša tos pačios nuolat kartojamos klaidos – pasidavimas masės psichologijai ir emocijoms, pernelyg didelė rizika dėl netinkamo savo galimybių ir investavimo horizonto įvertinimo.
„Po kiekvienos skaudžios krizės pasišaunama geriau kontroliuoti riziką, bet ilgainiui augančios finansinio turto kainos vėl sumažina žmonių budrumą ir paskatina sąmoningai atsisakyti kai kurių saugiklių. Paprastai patys pažeidžiamiausi, mažiausiai patyrę investuotojai į rizikingo turto rinkas ateina aukščiausiame, o išeina žemiausiame taške, tad ir nukenčia labiausiai“, – teigia ekspertas.
A. Adomkus pataria nepamiršti ir pagrindinių investicijų pasiūlos skaidymo į dar mažesnes grupes principų: neapsiriboti jų paskirstymu vien pagal geografinį kriterijų, be akcijų, turėti ir kitokio finansinio turto (pavyzdžiui, saugių aktyvų). Pasak pašnekovo, investuotojai dažniausiai skaičiuoja, kiek neuždirbs pinigų, jeigu laiku neinvestuos į vienas ar kitas akcijas. Tačiau pirmiausia reikėtų susimąstyti, kokie gali būti padariniai blogiausiu atveju – kaip tai pakeistų žmogaus finansinę padėtį.
Taigi pragiedrulių rinkose jau sulaukėme, paniškos baimės nebeliko, tačiau beatodairiškai rizikuoti vis dėlto neverta. Ir ne todėl, kad ekonomikos atsigavimas stovi ant trapių stiklinių pamatų – veikiant atsargiai ir apgalvotai, galima pasiekti neblogų rezultatų.
Kaip investuoti
• Nusistatykite investavimo trukmę. Investuojant į akcijų rinkas ar fondus, ji turėtų būti kuo ilgesnė. 10 metų – gerai, 20 metų – dar geriau. Statistika rodo, kad per ilgą laiką vidutinis akcijų fondų pelningumas yra 11–13 procentų.
• Investicinių priemonių fondą pasirinkite pagal toleruojamą riziką, amžių ir charakterio ypatumus. Ši dalis pati svarbiausia, nes pasirinktos priemonės nepatartina keisti visą investavimo laikotarpį.
• Laikykitės pasirinkto investavimo plano. Dauguma investavimo klaidų padaroma dėl investavimo plano nesilaikymo, spekuliavimo ir pasidavimo bendrai panikai.
• Investuokite periodiškai. Tai sumažina riziką, padeda apsaugoti investicijas krizių laikotarpiu ir per ilgą laiką (investuojant net po labai nedaug) sukaupti įspūdingas sumas.
