Jei taip nutiktų, išsipildytų specialistų, tvirtinusių, kad 2008 metais prasidėjusios pasaulinės ekonomikos krizės laukia antroji banga, žodžiai. Sunerimę Europos vadovai jau pažadėjo skirti 750 milijardų eurų suvaldyti galimas šalių finansų krizes, kokia ištiko Graikiją. Krizės pasekmės kelia nerimą ir pradedančioms atsigauti valstybėms.
Kokius padarinius pajus Lietuvos verslas, kurį į priekį pastaruoju metu tempia atsigaunantis eksportas? Panevėžio eksportuojančių bendrovių vadovai šiuo klausimu mąsto įvairiai.
Tiems, kurie savo produkciją eksportuoja ne į euro zoną, augantis dolerio kursas ir krentantis euras atnešė naudos, kiti į Europos Sąjungos šalis eksportuojantys verslininkai situaciją stebi su nerimu. Jau matomas ir tiesioginis poveikis verslui: stiprėjantis doleris jau dabar lemia didesnes naftos ir dujų kainas, o tai atneša nuostolį gaminant prekes, krentantys akcijų kursai neigiamai veikia ir vartotojų nuotaikas Europoje.
Stebi įvykius
„Metalisto LT“ bendrovė, gaminanti detales baldų pramonei, duslintuvus pramoniniams dyzeliniams varikliams ir didelę dalį produkcijos eksportuojanti į Vakarų Europos rinkas, neseniai paskelbė plėsianti gamybą ir priimsianti naujus darbuotojus. Nors plėtros planų bendrovė neatsisakė, tačiau įmonės vadovas Mantas Gudas įvykius Europoje stebi su nerimu. „Metalisto LT“ direktorius teigia, kad pinigai, skiriami Graikijai ir kitoms Pietų Europos šalims gelbėti, nepaskatins verslo atsigavimo Lietuvoje.
„Galbūt pildosi antrosios krizės bangos prognozės. Pirmoji banga buvo, kai valstybės gelbėjo bankus, antroji – kai valstybes pačias reikia gelbėti. Kyla grėsmė eurui, jo kritimu nesuinteresuotos Vokietija ir kitos šalys, kurios turi rezervo, todėl piniginėmis injekcijomis gelbėja tas valstybes. Pinigai, kurie būtų skiriami investicijoms ir ekonomikai gaivinti, pasieks Pietų Europą. Pinigai nukreipiami į tas šalis, o ne į tas eksporto rinkas, į kurias eksportuoja lietuviai. Tai atsilieps ir mums“, – komentavo M.Gudas.
Bendrovė jau pastebėjo, kad dėl permainų Europoje teks koreguoti įmonės atsigavimo planus.
„Europoje krenta akcijų rinkos, o kai pasitikėjimas sumažėja, žmonės pradeda taupyti. Vartojimas atsigaus gerokai lėčiau, tai jaučiame iš labai pamažu atsigaunančios ekonomikos. Klientai pradeda kalbėti, kad lauktas atsigavimas vasarą, kai mums prasideda gamybos sezonas, nebus toks, kokio buvo tikėtasi. Užsakymų yra kur kas mažiau, nei mes tikėjomės“, – pasakojo bendrovės vadovas.
M.Gudas mano, kad Lietuvos eksportas atsigaus gerokai lėčiau, nei buvo prognozuota, o Pietų Europos šalių piliečiams teks išmokti taupyti. Tai daryti iki šiol jiems sunkiai sekasi.
Verslas stabtelės
„Lietkabelio“ bendrovės, kuri Vakarų Europai gamina laidus, kabelius ir automobilines pynes, direktorius ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas mano, kad jo vadovaujamos bendrovės sunkumai bent artimiausiu laiku neužklups, nes įmonė su užsienio bendrovėmis yra pasirašiusi sutartis.
„Dirbame euro zonoje – taip pat, kaip ir mūsų pirkėjai bei žaliavų tiekėjai. Turime su partneriais sudarytus galiojančius kontraktus, todėl didelės įtakos „Lietkabelis“ nepajus“, – tikino S.Gailiūnas. Jis pasakojo, kad bendrovė iš silpnėjančio euro gali turėti net ir naudos, jei sustiprėtų Didžiosios Britanijos svaras. Jeigu Europoje išsipildytų blogiausios prognozės, Lietuvai ir jos verslui tai būtų ne į naudą.
„Bus krachas ar ne – dar neaišku, bet vis tiek tai atsilieps neigiamai. Verslas gali stabtelėti, nes prekybos mastai Europos Sąjungos viduje yra didžiuliai. Verslininkai visada turi prisitaikyti prie sąlygų. Esame patyrę ir dolerio, ir Didžiosios Britanijos svaro kritimus. Svyruojant valiutų kursams, interesas parduoti į vieną ar kitą šalį išnyksta. Nežinomybė neskatina vartojimo, o atvirkščiai – jį pristabdo. Perkamoji galia krenta, poreikiai apribojami, ir daug kas tai pajus. Padarinius pirmiausia pajustų tie Panevėžio verslininkai, kurie eksportuoja į Europos sąjungos rinkas“, – teigė S.Gailiūnas.
Pasak „Lietkabelio“ vadovo, dar neaišku, koks sukrėtimo lygis laukia Europos, bet baimei yra pagrindo. Didžiausia nežinomybė išlieka, jei euro pradėtų byrėti zona. Yra pagrindo baiminimuisi, kad tada sunkiai prognozuojamas būtų ir Europos Sąjungos likimas.
Netiki pranašystėmis
Visai kitomis nuotaikomis gyvuoja Panevėžio bendrovės, kurios didesnę dalį produkcijos eksportuoja ne į Europos valstybes, o Rusiją ar Jungtines Amerikos Valstijas.
Bendrovė „Amilita“ gamina kvietinį krakmolą ir glitimą ir daugiausia savo produkcijos eksportuoja į JAV bei Azijos valstybes, todėl Europos bėdos įmonei beveik nekelia grėsmės.
„Mums Europos problemos daro įtaką dvejopai – teigiamai ir neigiamai. Kadangi eksportuojame už euro zonos ir mūsų daug klientų yra Jungtinėse Amerikos Valstijos, Azijos šalyse, mes atsiskaitome doleriais, tai mums yra teigiamas ženklas. Tačiau gamybai perkame daug dujų, už jas mokame doleriais. Brangsta energijos ištekliai. Išvežant produkciją už Europos Sąjungos ribų, aukštesne dolerio kaina euro atžvilgiu ir tai leidžia gauti didesnį pelną. Bet daugiau sumokama už pabrangusias dujas. Mūsų įmonės padėtis šiuo metu yra neutrali“, – teigė „Amilitos“ direktorius Mindaugas Gedvilas.
Bendrovės vadovas finansines Europos problemas nelinkęs sureikšminti ir mano, kad Graikijos krizė negali turėti tiek įtakos euro zonai, jog ji iširtų.
„Nors panašios problemos gresia Ispanija ir Portugalijai, bet tai – ne pagrindas euro zonai subyrėti. Net jeigu tai ir įvyktų, nors galimybė yra nulinė, nemanau, kad tai kaip nors galėtų lemti įmonių, kurios realiai kažką gamina, padėties. Kad ir kokia valiutų sistema egzistuotų – pagaminsime, gausime pajamas kita valiuta ir konvertuosime litais, o grūdus pirksime Lietuvoje“, – optimistiškai prognozavo M.Gedvilas.
„Amilita“ iš viso eksportuoja 98 procentus savo pagaminamos produkcijos.
Devalvuotų litą
„Panevėžio Auridos“ vadovas Redas Klupšas dėl savo įmonės ateities taip pat ramus. Bendrovė gamina automobilinius kompresorius ir didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja į Rusiją, kitas Rytų valstybes, todėl euro nuvertėjimas jai yra net naudingas.
„Iš Rusijos kaip pagrindinę valiutą gauname rublius. Kuo euras silpnesnis, tuo mums geriau, tuo daugiau gauname rublių arba litų. Yra antra medalio pusė – kai litas toks stabilus, o euras kris, kaip atrodys lito „pririšimas“ prie euro. Valiutų valdyba gali tokio krūvio nepatempti. Jeigu euro vertė kris, kaip bus palaikomas tvirtas litas? Gaunant rublius, mums naudinga gauti kuo daugiau litų, o dėl euro kritimo mums liks mažiau lietuviškos valiutos“, – tikino R.Klupšas.
„Panevėžio Auridos“direktorius pasisako už lito nuvertėjimą, esą tai valstybei reikėjo padaryti iš karto vos tik šalyje prasidėjo ekonominė krizė. Bendrovės vadovas pateikia Lenkijos pavyzdį, kai devalvavusi savo valiutą šalis atsilaikė prieš visą pasaulį užklupusią krizę.
„Vyriausybė buvo pasirengusi kelnes nusimauti, bet nedevalvuoti lito. Tačiau Lenkija pasielgė visai kitaip, ji devalvavo savo valiutą, kad palaikytų eksportą ir savo gamybininkus. Pas mus to neįvyko. Neaišku, kaip bus Lietuvoje, nes tai – neprognozuojamas stebuklų kraštas“, – ironizavo „Panevėžio Auridos“ generalinis direktorius R.Klupšas.
Pasak bendrovės vadovo, „Panevėžio Aurida“ didžiausius nuostolius patyrė tada, kai euras rublio atžvilgiu buvo pasiekęs aukštumas.
„Kai euras kainavo 47 rublius, turėjome didžiulius nuostolius, bet niekam tai nerūpėjo, nes buvo išgyvenama dėl gyventojų indėlių, dėl pensininkų. Vyriausybė neatsižvelgė į tai, kad daugelis eksportuojančių įmonių turėjo nuostolius“, – piktinosi R.Klupšas.
Dabar bendrovei opiausia problema – iš kur gauti lėšų didinti apyvartai. Pasak R.Klupšo, įmonė iš ekonominio sąstingio galėjo pakilti dar praėjusiais metais, bet bankai nesiryžo skolinti. „Jei būtume turėję apyvartinių lėšų, pernai būtume pasiekę apie 80 procentų ikikrizinės apyvartos, bet bankai savo duris uždarė – kaip seifo“, – pasakojo „Panevėžio Auridos“ vadovas.
