Trečiadienį Vyriausybė savo posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui metams atidėti prievolę tvarkyti apskaitą ir rengti finansinę atskaitomybę bei konsoliduotą finansinę atskaitomybę pagal Tarptautinius apskaitos standartus (TAS), (kuriuos, pasak "PricewaterhouseCoopers" specialistų, jau reikėtų vadinti tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais) įmonėms, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, ir taikyti ją nuo 2005 m. sausio 1 d.
Šiuo metu galiojantys įstatymai koreguojami, siekiant suderinti juose numatytą buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimo reglamentavimą su Europos Sąjungos (ES) teisės aktais.
2004 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys Verslo apskaitos standartai iš esmės pakeis apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimo reglamentavimą, todėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad Verslo apskaitos standartų paaiškinimus vartotojams teiks Apskaitos institutas.
Vadinasi, remiantis siūlomomis įstatymų pataisomis, išlieka nuostata, kad visos įmonės nuo 2004 m. sausio 1 d. turėtų pereiti prie lietuviškų Verslo apskaitos standartų (VAS), kurie, "PricewaterhouseCoopers" specialistų pastebėjimu, iki galo dar nėra parengti. Tokiu būdu įmonės, įtrauktos į Nacionalinės vertybinių popierių biržos (NVPB) prekybos sąrašus, nuo kitų metų pradžios turės taikyti VAS, o nuo 2005-ųjų - TAS.
"PricewaterhouseCoopers" Audito skyriaus vadovės, auditorės Irenos Petruškevičienės manymu, kažin ar apskaitos pertvarkymo vieneriems metams sąnaudos ir sugaištas darbo laikas atneš bent kokios naudos.
Auditorė pažymėjo, kad jau dabar, be vadinamosios "lietuviškos" finansinės atskaitomybės, finansines ataskaitas pagal TAS rengia įmonės, įtrauktos į Nacionalinės vertybinių popierių biržos (NVPB) oficialųjį prekybos sąrašą, dauguma einamajame prekybos sąraše esančių įmonių, įmonės, paėmusios ar besirengiančios imti kreditus iš užsienio bankų, bendrovės, kurių akcininkai yra užsienio įmonės, ar bendrovės, kurios tiesiog nori skaidrios apskaitos.
Be to, užsienio kapitalo įmonės dažnai papildomai dar rengia vadinamąsias "įmonių grupės ataskaitas", mokestinę atskaitomybę.
Todėl siekiant gerokai palengvinti finansininkų darbą, sumažinti jų darbo laiko sąnaudas bei užmokestį už auditą, "PricewaterhouseCoopers" auditorės nuomone, reikėtų priimti tokias įstatymo nuostatas, kurios visoms įmonėms nuo 2004 m. sausio 1 d. leistų laisvai pasirinkti - taikyti arba VAS, arba TAS. Įmonėms, įtrauktoms į NVPB prekybos sąrašus, išliktų reikalavimas privaloma tvarka rengti finansinę atskaitomybę pagal TAS nuo 2005 m. sausio 1-osios.
Kaip Eltai sakė "PricewaterhouseCoopers" auditorė I. Petruškevičienė, "tokiu būdu NVPB prekybos sąrašuose esančioms įmonėms nereikėtų dvejus metus iš eilės keisti taikomų apskaitos standartų. Kitoms, kurioms tarptautiniai standartai nebus privalomi, tačiau joms finansinė atskaitomybė, parengta pagal tarptautinius standartus, būtina dėl kitų priežasčių, nereikėtų rengti ir audituoti dviejų finansinių atskaitomybių. Tai leistų sutaupyti darbo laiko ir pinigų".
Tarkim, į NVPB prekybos sąrašus neįtraukta įmonė yra gavusi kreditą iš užsienio banko. Pagal dabar galiojantį įstatymą ir siūlomus jo pakeitimus ši įmonė privalės rengti finansinę atskaitomybę pagal VAS, o savo verslo poreikiams tenkinti ir užsienio bankui pateikti pagal TAS parengtą atskaitomybę. Ir ne tik rengti, bet ir samdyti auditorių dviejų atskaitomybių auditui atlikti, teigė I. Petruškevičienė.
"Mūsų siūlomas pataisų variantas tokiai įmonei leistų parengti tik vieną atskaitomybę, kuri atitiktų tiek teisinius, tiek ir verslo poreikius, o į NVPB prekybos sąrašus įtrauktoms įmonėms nereikėtų dvejus metus iš eilės keisti apskaitos tvarkos, tuo labiau, kad dar nėra parengti ir patvirtinti visi reikalingi verslo apskaitos standartai", - pabrėžė atestuotoji auditorė.
Argumentas, kad net ES valstybės narės neva irgi dar nėra pasirengusios pereiti prie TAS, tai kur gi mums su jomis lygintis ar net jas aplenkti, auditorės manymu, nėra pakankamai įtikinamas. ES valstybių narių vietos finansinės apskaitos standartai buvo gana aukšto lygio, suprantami ir priimtini kitų šalių finansų bei reguliuojančioms institucijoms, todėl šių valstybių buhalteriai neturi arba turi labai mažai Tarptautinių apskaitos standartų taikymo praktikos.
Tuo tarpu įstatymai, reglamentuojantys finansų apskaitą Lietuvoje, nebuvo pripažįstami svetur, todėl didžiosios bei dauguma vidutinių šalies įmonių dėl anksčiau minėtų priežasčių jau seniai yra priverstos, be "lietuviškos" atskaitomybės, rengti dar ir finansinę atskaitomybę pagal TAS.
"Manau, kad Lietuvos finansininkai turi nepalyginamai daugiau tarptautinių standartų taikymo patirties nei jų kolegos iš ES narių senbuvių. Tai galėtų patvirtinti pakankamai gerai įgyvendinta TAS taikymo praktika Lietuvos bankininkystės sektoriuje", - pažymėjo I. Petruškevičienė.
Anot "PricewaterhouseCoopers" auditorės, geras standartų taikymo pasirinkimo laisvės pavyzdys - jau senokai galiojanti Audito įstatymo nuostata, leidžianti auditoriams savo darbe vadovautis arba Nacionaliniais, arba Tarptautiniais audito standartais.
Pasigirsta teiginių, kad tarptautiniai standartai dar neturi teisinės galios, todėl ir negalima leisti taikyti TAS. Tokiu atveju, anot I. Petruškevičienės, vadovaujantis šia nuostata, reikalavimas taikyti TAS rengiant bankų finansinę atskaitomybę ir leidimas taikyti Tarptautinius standartus atliekant auditą būtų neteisėti.
Apskaitos standartų taikymo įmonėse pasirinkimo galimybei pritaria ir estai, kurie artimiausiu metu ketina tai įteisinti.