Gyvenančiųjų iš įvairių socialinių išmokų, pensijų gavėjų šalyje jau yra apie pusantro milijono. Vienintelis šaltinis garantuoti jiems stabilią socialinę paramą – dirbančiųjų mokesčiai. Tačiau Vyriausybė daro viską, kad mokesčių mokėtojų ne daugėtų, o tik mažėtų. Vieni žmonės renkasi šešėlinį verslą, kiti registruojasi darbo biržose. Neskatinami užsidirbti ir neįgalieji, energingi sveiki pensininkai – dabartinės valdžios valia jiems palankiau būti išlaikomiems valstybės.
Traukiasi į šešėlį
37-erių kaunietis Leonidas kokybiškai kloja plyteles ir tebeturi daug užsakymų, bet po pernykštės mokesčių reformos oficialiai yra bedarbis. „Anksčiau nesukdamas galvos įsigydavau verslo liudijimą visiems metams, bet kai nuo pernai mokesčiai padidėjo, o užsakymų sulaukiu mažiau, nusispjoviau ir dirbu nelegaliai“, – numojo ranka vyras.
Kad galėtų lankytis pas gydytojus nemokėdamas sveikatos draudimo mokesčio, Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar papildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Maža to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje. Nors esu sveikas ir gaunu pajamų, oficialiai pasirinkau išlaikytinio statusą. Tačiau manęs sąžinė negraužia – valstybė mane įstūmė į tokią padėtį, kai labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir uždarbiauti nelegaliai.“
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 m. verslo liudijimus turėjo 99 tūkst. gyventojų, o pernai jų sumažėjo iki 73,7 tūkst. Nieko gero nežada ir šie metai: pirmą ketvirtį verslo liudijimus įsigijo 29 tūkst. gyventojų, o pernai per tą patį laikotarpį – 41,3 tūkst.
Pasitraukė iš verslo
Šiaulių rajone gyvenantis pensininkas Jonas Bartkus pasakojo neseniai uždaręs individualią įmonę, nes jam neapsimoka mokėti didelių mokesčių valstybei ir gauti smarkiai sumažintą pensiją. „Prekiavau gėlių ir dekoratyvinių augalų sodinukais, – pasakojo jis. – Dėl papildomų pajamų man nuo pensijos nurėžė apie 300 Lt, dar apie tiek sumoku „Sodrai“ ir sveikatos draudimo mokestį kaip individualios įmonės savininkas. Niekam neįdomu, kad pensijai ir sveikatos draudimui jau esu užsidirbęs per visą gyvenimą. Buvęs verslas duodavo nedaug papildomų pajamų, nes veikla suaktyvėdavo tik pavasariais, bet dabar sąlygos tapo tokios, kad verčiau nedirbti.“
Šiuo metu J.Bartkus yra visiškai valstybės išlaikomas pensininkas. O anksčiau jis sumokėdavo tegul ir nedidelius mokesčius valstybei.
Valdžia nemoka skaičiuoti?
Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas neseniai apskaičiavo, kad Lietuvoje dabar yra 1,5 karto daugiau išmokų gavėjų nei Norvegijoje, kurioje gyvena milijonu daugiau gyventojų. Įskaitant „Sodros“ mokamas motinystės (tėvystės) išmokas, žalos atlyginimą, įvairias išmokas Lietuvoje gauna 1,5 mln. žmonių, o iš viso šalyje gyvena apie 3,3 mln. gyventojų.
„Mūsų šalyje neįgalieji visiškai neskatinami dirbti, – teigė Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė. – Pavyzdžiui, penkių asmenų šeima, jei nė vienas iš suaugusiųjų nedirba, per mėnesį gauna 1 575 Lt, arba po 315 Lt kiekvienam. Jei įsidarbina nors vienas iš šeimos suaugusiųjų, pašalpa šeimai mažinama atlyginimo dydžiu. Vadinasi, gaunant minimalų atlyginimą, jiems dirbti neapsimoka.“
H.Varnienė mano, kad valstybė turėtų ieškoti įvairiausių būdų skatinti dirbti neįgaliuosius. „Tai galima daryti mažinant socialines išmokas ir taikant mokestines lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius, – mano ji. – Dabar išleidžiama daugybė lėšų įvairioms neįgaliųjų perkvalifikavimo programoms, bet nesidomima, ar šios lėšos atsiperka.“
H.Varnienės duomenimis, vieno neįgaliojo mokymams, kurie trunka kelis mėnesius, skiriama iki 55 tūkst. Lt. „Tačiau baigus kursus daugeliui neįgaliųjų neapsimoka dirbti, todėl lėšos nueina vėjais, o socialines išmokas tenka mokėti ir toliau“, – apgailestavo ji.
Pasak direktorės, Norvegijoje dirba maždaug 40 proc. neįgaliųjų, o pas mus – tik 10 proc. „Daugiau kaip pusė Norvegijos neįgaliųjų negauna pašalpų ir gyvena iš darbo, – teigė ji. – Tad kyla klausimas: ar esame turtingesni už norvegus, ar nemokame skaičiuoti.“
„Sodra“ tebeskęsta
Auganti bedarbių armija biudžetui kainuoja daug. Tokių žmonių jau užregistruota per 300 tūkst. ir ši minia vis didėja, o „Sodros“ deficitas nemažėja. Pirmą ketvirtį jis buvo apie 960 mln. Lt. „Didesnių, nei prognozavome, išlaidų turime kaip tik nedarbo draudimui. Akivaizdu, kad nustatytas mokesčių tarifas jų nepadengia – tam išleidžiame dvigubai daugiau, negu surenkame pajamų“, – sakė „Sodros“ vadovė Česlava Zabulėnienė.
Iš viso per tris šių metų mėnesius „Sodra“ gavo 2,316 mlrd. Lt pajamų – 24,2 proc. mažiau nei pernai. O išlaidos sudarė 3,276 mlrd. Lt.
Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė mano, kad vienintelis būdas gelbėti socialinę apsaugos sistemą – didinti darbo vietų skaičių. „Valstybė neturi kitos išeities kaip mažinti mokesčius ir leisti įsisukti verslui, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, pažangių technologijų diegimą, – įsitikinusi Finansų analitikų asociacijos vadovė. – Jei to nebus, dar daugiau jaunimo paliks šalį ir mokesčių mokėtojų mažės net ir praėjus krizei. Galima prognozuoti, kad po 7 metų dėl jaunų žmonių emigracijos vėl susidursime su dideliu „Sodros“ deficitu, nes pagausės pensininkų, o jų nepakeis jaunesni specialistai.“
KOMENTARAI
Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas
Socialinių išmokų, pensijų socialinės sistemos neišgelbės. Taip pat neduos efekto ir darbo rinkos liberalizavimas. Darbdaviai naudojasi krize ir siekia sau palankių sprendimų. Bet nuo to, kad darbdaviui bus paprasčiau atleisti darbuotoją, pajamų jam nepadaugės, vadinasi, neatsiras ir daugiau darbo vietų. Būtina skatinti sveiką ekonomiką. Korupcija, monopolijos ir mokestinė našta trukdo kurti naujas darbo vietas, tad negausina ir biudžeto.
Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė
Vyriausybė tik nuo kitų metų sutiko su mūsų asociacijos siūlymu mažinti minimalų verslo liudijimo mokestį. Aiškinama neva jau suplanuotas biudžetas. Bet iš ko jis bus surenkamas, jeigu jau neįmanoma išgyventi iš legalaus verslo? Daugelis dėl didelių mokesčių neperka verslo liudijimų ir verčiau dirba nelegaliai, emigruoja arba registruojasi darbo biržoje. Nieko neverta ir 200 Lt parama pradedantiems verslą bedarbiams, kai vien mokestis „Sodrai“ siekia 180 Lt, o kur dar kiti mokesčiai, lėšos verslo pradžiai. Valdžia mėgsta kalbėti apie socialinį solidarumą, bet iškraipo jo ribas.
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Po mokesčių reformos daug verslininkų ir individualia veikla užsiimančių žmonių pasitraukė į šešėlį, tapo bedarbiais ir išlaikomais iš pašalpų. Užsiimti legalia veikla per daug sudėtinga ir brangu. Dėl to socialinių išmokų pagausėjo, o mokesčių mokėtojų sumažėjo. Tai tik dar labiau pagilino krizę. Norint paskatinti žmones kurti darbo vietas, užsidirbti iš verslo, reikia nustatyti kuo mažesnį atėjimo į verslo pasaulį slenkstį – mokesčiai turi būti pakeliami ir paprasti.
