Ekonominė padėtis pietinėse ES šalyse prastėja. Šį penktadienį Briuselis svarstys, ar ketinami paskolinti 120 milijardų eurų išgelbės Graikiją nuo bankroto. Euro pesimistų žvilgsniai vis dažniau krypsta į ketvirtąją pagal ekonomikos dydį ES šalį – Ispaniją, kurios negalavimai galėtų išjudinti net euro pamatus.
O kaip tokiu atveju jaustųsi su euru tvirtai susietas litas? Ar Lietuva pasirengusi euro žlugimo atvejui ir kaip negalavimai euro zonoje paveiktų Lietuvos ekonomiką?
PIGS grupė grasina eurui
Pasaulis su nerimu aptaria euro išlikimo ir žlugimo variantus. Gal bendroji ES valiuta įveiks sunkumus, tačiau kol kas to garantuoti niekas nedrįsta. Čekijos prezidentas Vaclovas Klausas viešai net pasidžiaugė, kad čekai neskubėjo įsivesti euro, ir pareiškė, jog dėl Graikijoje kilusios krizės pirmiausia kalta pati euro zona. Priešingu atveju Graikija būtų turėjusi galimybę devalvuoti savo valiutą ir taip išvengti gilios krizės.
Aršiausi kritikai į bėdą patekusioms šalims net sugalvojo negražų pavadinimą – PIGS (anglų k. pig – kiaulė, pagal šalių pavadinimų pirmąsias raides: Portugal, Italy, Greece, Spain). Taigi susiklosčius blogiausiam variantui finansų liga iš Graikijos turėtų persimesti į Portugaliją, Ispaniją bei Italiją.
Eksportuotojai nesibaimina
Kalbinti Lietuvos finansų analitikai sako, kad sunkumai pietinėje ES dalyje tiesiogiai mums nekelia grėsmės. Tačiau neatmeta netiesioginio poveikio – lito kursas kitų užsienio valiutų atžvilgiu, kartu su euru, turėtų kristi ir dabar krinta. Tačiau kurso pokyčiai trečiųjų valiutų atžvilgiu turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Pavyzdžiui, Lietuvos eksportas, nusilpus litui dolerio atžvilgiu, turėtų tik laimėti.
„Jeigu kristų euro vertė, tai Lietuvai, kaip eksportuojančiai šaliai, tokia padėtis nebūtų pavojinga – net sustiprėtų mūsų eksporto galimybės“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
LPK neseniai apklausė 130 stambiausių šalyje įmonių ir nustatė, kad jų eksporto lūkesčiai yra didesni nei iki šiol prognozuota.
„Blogesnė padėtis vidaus rinkoje – ir toliau prastėja atsiskaitymai, vartotojai perka vis mažiau, taigi ekonomika gali atsigauti tik dėl eksporto“, – daro išvadą S.Besagirskas.
Kai kurie užsienio ekspertai mums ne kartą siūlė devalvuoti valiutą. „Lito nuvertėjimas dolerio atžvilgiu sukeltų mažiau bėdų, o štai litui nuvertėjus euro atžvilgiu patirtume problemų dėl paskolų, kurių daugiau paimta eurais“, – priduria DnB NORD vyr. analitikas Rimantas Rudzkis.
Importas pabrangtų
Nuvertėjus eurui importuodami patirtume nuostolių, nes importuojame daug strateginių žaliavų (gamtines dujas, naftą ir t. t.) iš vadinamųjų dolerinių šalių, tokia yra ir kaimyninė Rusija.
„Importas pabrangtų, tačiau susitarkime, ko siekiame. Mes norime spartesnio ūkio augimo, norime sumažinti bedarbių skaičių, bet negalime padidinti lito perkamosios galios. Jeigu mes pasaulio rinkose uždirbame per mažai, tai degalų mažiau ir nusipirksime“, – aiškina R.Rudzkis.
Kita vertus, ekspertas atšaldo ir optimistus, manančius, kad mes galėtume turėti naudos sumažėjus euro vertei. Tokia nauda būtų laikina.
„Pagrindinė Lietuvos eksporto rinka yra ES. Jeigu šią rinką ištiktų sunkumai, kiltų antroji recesijos banga, nebeaugtų ekonomika, taigi neabejotinai smūgį patirtume ir mes. Mums reikia, kad ES rinka augtų ir stiprėtų“, – sako R.Rudzkis.
Operacijos su litu
Finansų analitikai primena, kad iki šiol Lietuva labai atsargiai elgėsi su savo valiuta. Kai jau buvo akivaizdu, kad Lietuva įsilies į ES, nuspręsta litą atsieti nuo dolerio ir susieti su euru. Taigi šia prasme iki šiol litas buvo labai stabilus. Kai kurie analitikai baiminasi, kad mėginimai litą susieti su kita valiuta ar iš viso atsisakyti valiutų valdybos modelio destabilizuotų mūsų finansinę sistemą, tad patirtume daugiau žalos nei gautume naudos.
Techniškai lito susiejimą su euru panaikinti turi teisę Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Nors Seimo pritarimo tokiu atveju nereikėtų, akivaizdu, kad parlamentas surastų būdų dalyvauti šiame procese.
„Jeigu su euro zona Lietuva nesietų jokių tikslų ir ji mums nebebūtų svarbi, tada galėtume litą atsieti nuo euro ir vykdyti normalią monetarinę politiką. Tačiau tokiu atveju kiltų jau kitų problemų – Lietuva nedidelė šalis, todėl reikėtų apsisaugoti nuo spekuliantų atakų lito atžvilgiu. Tokių problemų nėra, kai veikia valiutos valdybos modelis ir valiutos kursas yra fiksuotas“, – primena R.Rudzkis.
Maldauja sustabdyti valstybės žlugimą
Pietinės ES valstybės pasinaudojo narystės euro zonai privalumais ir prisiskolino daugiau nei būtų galėjusios skolintis turėdamos savo valiutas. Pritrūko atsakomybės, o Europos centrinis bankas iki šiol neturi instrumentų kontroliuoti euro zonos narių apetitus.
Daugiau nei mėnesį graikai išdidžiai prisiekinėjo neketinantys kreiptis pagalbos į ES. Tačiau praėjusią savaitę jų kantrybė išseko ir Graikijos premjeras Georgios Papandreou į pasaulį kreipėsi dramatišku pareiškimu. Jis paragino euro zonos šalis kuo greičiau padėti graikams „sustabdyti ugnies plitimą į Europos ir pasaulio ekonomikas“.
„Neseniai teko bendrauti su daug informacijos apie padėtį Graikijoje turinčiu EK tarnautoju. Deja, tikroji padėtis yra prastesnė nei skelbiama, nes Graikija turi dar daugiau paslėptų skolų nei skelbta oficialiai“, – sako S.Besagirskas.
Harvardo universiteto profesorius Martinas Feldšteinas įsitikinęs, kad Graikija neišvengs žlugimo. Kita vertus, Graikijai žadamas eurų lietus – jau šį penktadienį Briuselyje ES šalių atstovai tarsis dėl 120 mlrd. eurų paramos šiai valstybei. Akivaizdu, kad Briuselis nori sustabdyti ligos plitimą, kurį pranašauja euroskeptikai, tikinantys, kad euro zona neištemps ir kelių mėnesių.
KOMENTARAI
Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas
Lietuvos bankas imasi reikiamų priemonių, kad būtų garantuotas bendras šalies bankinės sistemos stabilumas ir apsaugoti visuomenės interesai nuo galimų bankų veiklos sutrikimų. Lietuvos banko pinigų politikos priemonės yra skirtos stabiliam lito kursui euro atžvilgiu palaikyti ir padeda užtikrinti tinkamą bankų sistemos likvidumą. Ketinimų atsieti litą nuo euro nėra, tokie planai nesvarstomi, nes tai nepadėtų išspręsti finansinių problemų.
Zigmantas Balčytis, Europos Parlamento narys, buvęs finansų ministras
Šiais laikais šalių ekonomikos yra labai susijusios, todėl padėtis Graikijoje turės įtakos ir mūsų ekonomikai. Kadangi litas yra susietas su euru, rizika yra tokia pat kaip ir euro zonos šalių. Tačiau nemanau, kad vienas ar kitas sprendimas padarytų apčiuopiamą teigiamą efektą. Esu linkęs laikytis konservatyvios pozicijos – lito susiejimo nereikia keisti.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Manau, kad kai kurie bankai reaguos į paskutinius pasikeitimus ES rinkoje ir griežtins reikalavimus. Dėl euro nuvertėjimo nesibaiminu. ES ekonomikos pagrindai stiprūs ir atlaikys dabar kylančias bėdas. Pietinėms ES šalims, žinoma, teks susiveržti diržus. Pasekmės kitoms šalims? ES reikia išspręsti bėdą – ekonomikos koordinavimas labai menkas, trūksta ekspertų, kokius turi Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tai pajuto ir Lietuva, kai tapo ES nare.
