Vaikams gerovės nenori

Paklaustas, ar norėtų, kad jo daugiabutis būtų atnaujintas šiuolaikiškai, įdiegiant pažangias technologijas, panaudojant alternatyvius energijos šaltinius, dažnas gyventojas atsako: „Man to nebereikės, užteks to, kas yra.“ Apie tai, kad toks turtas liks vaikams, vaikaičiams – nemąstoma.

Šitokį tipinį daugiabučiuose gyvenančių žmonių portretą nupiešė bendrovės „Ideatherm“ direktorius Aurimas Jančaitis. Jam nedaug teko sutikti tokių, kurie patys inicijuotų naujovių įdiegimą ir norėtų mažai mokėti už komunalines paslaugas.

„Požiūris – labai trumparegiškas. Reikia ilgai aiškinti, kokia būtų nauda, jeigu iš karto viskas būtų gerai padaryta“, – stebėjosi A. Jančaitis.

Kompanijos „Basf“ projektų vadovas Baltijos šalyse ir Suomijoje Arturas Indičianskis teigė, kad technologijų seniems daugiabučiams atnaujinti yra sočiai. Trūksta tik įstatymų bazės, nurodančios tas technologijas naudoti, taupyti pinigus ir kartu tausoti aplinką.

„Valdininkai skersai išilgai išvažinėjo visą Europą, susipažino su ten diegiamomis technologijomis seniems daugiabučiams atnaujinti, su tuo susijusiais teisės aktais. Tačiau, pasirodo, tų kelionių tikslas – turistinis. Juk per šitiek laiko niekas nepadaryta, kad seni pastatai būtų atnaujinami žvelgiant nors truputį į priekį“, – piktinosi A. Indičianskis.

Investicijos mažesnės, nei manoma

Bendrovės „Ideatherm“ vadovą A. Jančaitį džiugina tai, kad kai kurių daugiabučių bendrijų pirmininkai į renovaciją ima žiūrėti pozityviau, ne vien norėdami viską padaryti kuo pigiau. Į jį jau kreipėsi keturių bendrijų vadovai, domėdamiesi galimybe renovuojant pastatus panaudoti saulės energiją karštam vandeniui ruošti.

Viena bendrija Kaune jau yra paskelbusi konkursą įmonėms atnaujinti šilumos punktą. Kartu su šiais darbais norima įrengti ir saulės kolektorius. Tačiau kol kas rangovai Lietuvoje neturi patirties, kaip saulės kolektorių sistemas tinkamai prijungti prie name esančio šilumos mazgo. Tai nėra labai paprasti sprendimai.

Namo, kuriame yra 80 butų, karšto vandens ir gyvatuko mokesčio išlaidos ne šildymo sezono metu siekia 4 tūkst. litų. Saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti sistema tokiame name atsieitų 70–80 tūkst. litų. Dar prisidėtų išlaidos už montavimo darbus. Dalijant išlaidas, kiekvienam butui moderni sistema vidutiniškai kainuotų apie tūkstantį litų.

„Daugelis įsivaizduoja, kad reikia labai didelių investicijų, kad jos niekada neatsipirks. Siūlyčiau į tai pažvelgti kitaip. Juk bet kuris šildymo katilas neatsiperka, nes tam, kad jis veiktų, reikia pirkti kurą. Saulės sistemoms reikia tik pirminės investicijos, vėliau kuras nekainuoja“, – pasakojo A. Jančaitis.

Skaičiavimai rodo, kad vasaros mėnesiais karštas vanduo gyventojams, įsirengusiems saulės kolektorių sistemą, gali visai nekainuoti. Jeigu dienos apniukusios ir saulė skendi debesyse, kolektoriai vis tiek pagamins ne mažiau kaip 60 proc. reikiamos energijos karštam vandeniui paruošti. Žiemos sezonu vis dėlto prireiks iš dalies pasinaudoti centralizuotais tinklais.

„Nemanau, kad kam nors nepatiktų pusmetį nemokėti už karštą vandenį. Tačiau žmonės viską skaičiuoja kitaip. Jie vis tiek įsitikinę, kad tokios technologijos labai brangios ir niekada neduos grąžos. Nemanau, kad tūkstantis litų butui yra labai didelė investicija“, – samprotavo A. Jančaitis.

Jam pritarė ir A. Indičianskis. Kalbėdamas apie pastatų šiltinimą specialistas apskaičiavo, kad geresniam efektui pasiekti užtektų termoizoliacinį sluoksnį padidinti 5 centimetrais. Dėl storesnio šiltinimo sluoksnio penkiaaukščio daugiabučio sąmata padidėtų maždaug 5 tūkst. litų.

Švedai pasielgė be skrupulų

Įvairių sričių specialistai ne kartą yra išsakę mintį, kad būtina padidinti ir naujai statomų, ir atnaujinamų pastatų reikalavimus. Mat dabar visi stengiasi taupyti kaip įmanydami ir tenkinasi tik minimaliais kriterijais. Toks darbas gerų rezultatų neduos – praeis keleri metai, ir atnaujintą daugiabutį vėl gali tekti atnaujinti.

Kokybės reikalavimai anksčiau ar vėliau vis tiek bus padidinti. Kokios sankcijos laukia tų, kurie netenkins nustatytų normų – sunku spėlioti.

Švedai tokioje situacijoje pasielgė be skrupulų. Jų valdžia priėmė įstatymą, kuris nurodo, kad visi gyvenamieji namai per metus vienam kvadratiniam metrui šildyti privalo sunaudoti ne daugiau kaip 55 kW energijos.

Tad Švedijoje niekas nekuria atskirų normų, kokia turi būti atitvarų šiluminė varža, kokie privalo būti montuojami langai. Statytojų reikalas, kokius sprendimus jie pasirenka. Tačiau metų pabaigoje būna patikrinamas įvadinis šilumos skaitiklis. Paaiškėjus, kad namas sunaudojo daugiau energijos nei reglamentuota, gyventojai privalo sumokėti atitinkamo dydžio taršos mokestį. Kuo daugiau šilumos energijos namas naudoja, tuo didesnius mokesčius moka gyventojai.

Pats pasigamina energiją

„Jau prieš kelerius metus aiškindavau, kad atnaujinti mūsų seni daugiabučiai gali sunaudoti ne daugiau kaip 40 kW energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus. Tuomet daugelis tik numodavo ranka sakydami, kad toks rezultatas įmanomas nebent Vokietijoje ar Austrijoje. Dabar ir pas mus matyti, kad tokie rezultatai – ne iš fantastikos srities. Tačiau pasiryžimo dar nėra – kaip nėra ryžto naudoti alternatyvius energijos šaltinius“, – teigė kompanijos „Basf“ projektų vadovas Baltijos šalyse ir Suomijoje A. Indičianskis.

Jis sakė, kad vieno sostinės Žirmūnų daugiabučio namo gyventojai buvo užsidegę noru ant stogo įrengti saulės kolektorius. Tačiau užteko kelių priešiškai sumanymui nusiteikusių gyventojų, ir projektas buvo atidėtas.

Visai kitaip į išskirtinius projektus žiūri užsieniečiai. Vokietijos mieste Ludvigshafene buvo atnaujintas keturių aukštų gyvenamasis namas. Atlikus visus renovavimo darbus, jis ne tik tapo energiškai ypač efektyvus, bet ir pats pasigamina reikiamą kiekį šilumos bei elektros energijos.

Namas buvo tinkamai apšiltintas. Norint išvengti vadinamųjų šalčio tiltų, buvo demontuoti seni neefektyvūs balkonai. Atlikus šiltinimo darbus, sumontuoti naujų konstrukcijų balkonai

Butuose išmontuota buvusi šildymo sistema – seni radiatoriai tiesiog nupjauti. Šilumos šaltiniu tapo langai. Trijų stiklo paketų languose integruoti beveik nematomi šildymo siūleliai. Elektros energiją tokiam šildymui gamina ant stogo sumontuotos saulės baterijos. Karštą vandenį ruošia ant sienos kybantys saulės kolektoriai. Name yra ir galimybė perteklinę energiją parduoti į skirstomuosius tinklus.

Pats pasigaminantis reikiamą energijos kiekį namas vadinamas nulinių sąnaudų namu. Projekto įgyvendinimas užtruko pusę metų. Įdomiausia, kad darbai buvo atliekami neiškeldinant gyventojų. Tik šalia buvo išnuomotas namas, kuriame moksleiviai netrukdomi triukšmo galėdavo ruošti pamokas.

Tinkamiausi – nedideli namai

Specialistai vieningai sutinka, kad patogiausia būtų modernizuoti Antakalnyje arba Žirmūnuose esančius nedidelius penkiaaukščius, sumūrytus iš silikatinių plytų. Būtent tokius namus galima atnaujinti taip, kad šie taptų energiškai ypač efektyvūs. Juose būtų patogu įdiegti ir alternatyvius energijos šaltinius.

Į pačius butus atnaujinant daugiabutį ir įdiegiant saulės kolektorių sistemą karštam vandeniui ruošti nebūtų braunamasi. Kolektoriai būtų montuojami ant stogo. Ant sienos montuoti nelabai patariama, nes tuomet sistema nebūtų labai efektyvi.

Rūsyje reikėtų sumontuoti akumuliacines talpas – vietos šilumos punkte tam užtektų. Talpų dydis būtų parenkamas pagal saulės kolektorių skaičių. Saulės kolektoriai vamzdžiais būtų sujungti su šilumokaičiu ir akumuliacinėmis talpomis. Dar vienas šilumokaitis būtų įrengtas sistemą sujungiant su centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynais.

„Vasarą saulės energijos karštam vandeniui ruošti galėtų visiškai užtekti. Tad galima sakyti, kad nuo balandžio iki lapkričio gyventojai nemokamai gautų karštą vandenį. Paskui temperatūrai palaikyti galbūt reikėtų šilumą tiekti centralizuotai“, – pasakojo „Ideatherm“ vadovas A. Jančaitis.

Apšiltinti siekiant, kad būtų kuo mažiau šalčio tiltų, irgi patogiausia nedidelius daugiabučius. Antai Antakalnyje esančių tokių namų balkonai yra bemaž avarinės būklės, juos atnaujinti būtų labai sudėtinga. Kur kas paprastesnis sprendimas – tokius balkonus griauti ir pastatyti prijungiamus naujus.

Siūlo neapsigauti

Linas Kėvelaitis
Foto: Žurnalas "Statyba ir architektūra" (S.Nemeikaitės nuotr.)

Bendrovės „Reynaers Vilnius“ generalinis direktorius Linas Kėvelaitis mano, kad norint tinkamai atlikti darbus kartais geriausias sprendimas – nugriauti ir pastatyti nauja. Tai susiję ir su senais balkonais.

„Tik reikia skirti du dalykus. Pirma, kai balkonas yra avarinės būklės ir jį atnaujinti nėra galimybių. Tuomet nugriovus patogiau ir efektyviau sumontuoti naują. Tačiau ne visuomet vertėtų griauti. Antai lodžijas apšiltinti galima ir nedidelėmis sąnaudomis. Dėl praplėsto gyvenamojo ploto turto vertė gerokai padidėja“, – sakė L. Kėvelaitis.

Lodžijoms įstiklinti specialistas labiau patartų rinktis aliuminio konstrukcijas, o ne plastiko, nes šios – ne tokios tvirtos, be to, spalvų pasirinkimas yra pakankamai ribotas. Nereikia pamiršti, kad šilumos nuostoliai per langus bus mažesni, jeigu šie nebus padalyti į atskiras dalis.

L. Kėvelaitis pastebėjo, kad pastaruoju metu į Lietuvą plūstelėjo balkonų stiklinimo sistemų iš Rusijos. Tačiau jų kokybė specialistams kelia rimtų abejonių, nes vietoj stiklo paketų dažniausiai būna sumontuotas tik viengubas stiklas. Plastiko rėmai tvirtumu nepasižymi.

„Esu matęs sumontuotas tokias balkonų stiklinimo sistemas. Manyčiau, jas pasirinkę žmonės tik pinigus išmetė pavėjui. Viršutiniuose aukštuose, kur vėjo apkrovos didesnės, net nedrįsčiau tokių montuoti, kad nepabirtų į šipulius“, – pasakojo L. Kėvelaitis. Jis irgi pritartų siūlymams didinti atnaujinamų pastatų kokybės reikalavimus – galbūt tuomet gyventojai supras, kad tik kokybiškai atlikti darbai padės sutaupyti pinigus.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis viliasi, kad atsiras daugiau supratingų daugiabučių bendrijų, kurios sieks atnaujinti namus žvelgdamos į ateitį.

Juozas Antanaitis

„Vis dažniau teiraujamasi apie alternatyvių energijos šaltinių įdiegimą. Reikėtų labiau skatinti tai daryti. Kol kas pas mus labiau skatinama nieko neveikti, nesirūpinama savo turtu. Paprasčiausias pavyzdys: viena bendrija rūpinasi namo priežiūra, atlieka būtiniausius remonto darbus, o kita dvidešimt metų net piršto nepajudina. Bet jeigu abi pateiks paraiškas valstybės paramai gauti atnaujinant namus, apsileidusi bendrija ją gaus garantuotai, nes namas – avarinės būklės. O ta, kuri nuolat tvarkėsi, gali negauti paramos, nes namas pasirodys pernelyg tvarkingas“, – svarstė J. Antanaitis. Jo vertinimu, žalinga yra kompensacijų už šildymą sistema. Ji ne tik neskatina ieškoti alternatyvų sąskaitoms mažinti, bet ir stabdo senų daugiabučių modernizavimo procesą.

„Džiugu, kad atsiranda daugiau suprantančiųjų, kad kompensacijų sistema nebus amžina, atsiranda norinčiųjų įsirengti saulės kolektorių sistemas, kad reikėtų mažiau mokėti už karštą vandenį. Štai tokias iniciatyvas reikėtų remti, o ne visišką neveiklumą“, – kalbėjo J. Antanaitis.