"Daugiau turi būti ekonominio racionalumo ir pagrįstumo. Aišku, kad būtinai turi būti kažkokie pinigai, parama, bet ji turi būti orientuota į bendrą ekonominės sistemos funkcionavimą, ką mums ne visada pavyksta užtikrinti kalbant apie socialinės įmones. Matosi jų socialinis efektas, kaip socialinės politikos elementas, o norėtųsi, kad būtų ir kaip dalis ūkio", - penktadienį spaudos konferencijoje dėstė B.Gruževskis.
Spaudos konferencijoje, pristatant neįgaliųjų įdarbinimo situaciją, akcentuota ir tokio pobūdžio projektų Lietuvoje tęstinumo trūkumas: pavyzdžiui, investuojant į darbingo amžiaus žmonių reabilitaciją, po to jų įgyti įgūdžiai dažnai nėra pritaikomi.
"Man atrodo, sistemą turėtume projektuoti iš anksto, kad tikrai nebūtų taip, jog mums tai kainuoja, o paskui visi lieka nepatenkinti - žmogus darbo nedaro, žiniasklaida rašo, kad tuščiai paruoši kažkiek mūrininkų", - dėstė B.Gruževskis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 110 įmonių, kuriose ne mažiau kaip 40 proc. darbo vietų išlaikymą finansiškai remia valstybė. Jose dirba per 1800 neįgaliųjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas spaudos konferencijoje sakė, kad vien šiemet darbą susirado 160 neįgaliųjų.
Jo teigimu, sunkmečiu neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės yra netgi šiek tiek geresnės negu visų kitų.
Tuo metu Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė sakė, kad savivaldybėse diskutuojant neįgaliųjų įdarbinimo klausimais, dažnai susiduriama su nuostaba, kad tokios problemos keliamos sunkmečiu.
"Pirmas klausimas kyla iš daugumos (...) - taigi tiek daug bedarbių, o jūs dar keliate tokį klausimą. O aš manau, kad būtent šituo laikotarpiu tai yra viena iš galimybių", - kalbėjo R.Kavaliauskaitė. Jos teigimu, turtingesnėse šalyse daug daugiau neįgaliųjų dirba.
Lietuvos socialinių įmonių asociacijos prezidentas Leonas Kirkilovskis, pats vadovaujantis vienai tokiai įmonei, ragina įmones pasinaudoti parama, numatyta įstatymuose neįgaliųjų įdarbinimui. Jis taip pat tikina, kad yra tokių socialinių įmonių, kur valstybės subsidijos sėkmingai atsiperka.
"Kiek visa tai skausminga biudžetui, kiek tai yra išlaikytinio pozicija - mano supratimu, taip nėra (...) Mes per praėjusius metus gavome paramos apie 1,2 mln., mokesčių įvairia forma valstybei sumokėjome 1,73 mln. litų. Reikia, kad per pusę milijono mes išmokėjome daugiau negu gavome paramos" - savo vadovaujamos įmonės patirtimi dalijosi Leonas Kirkilovskis.
Šiuo metu bendras nedarbas Lietuvoje siekia 15 procentų.