2009 metais Estija, Latvija ir Lietuva buvo stipriai paliestos pasaulinės ekonominės krizės ir išgyveno ženklų ekonominio augimo nuosmukį. Su neigiamu 14,1 proc. (Estijoje), 18 proc. (Latvijoje), 15 proc. (Lietuvoje) augimu 2009 metais Baltijos šalys išgyveno sunkiausią recesiją Europos Sąjungoje. Tačiau nuo 2009 metų pabaigos vis labiau ryškėja stabilizavimo ir augimo požymiai, kurių galima tikėtis ir 2010 metais.
Pirmieji ekonominės situacijos gerėjimo požymiai atsispindi Vokietijos įmonių vertinimuose. Praėjusiais metais kritiškai įvertinę makroekonominę padėtį bei perspektyvas, Vokietijos investuotojai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje šiemet žvelgia į ateitį vis optimistiškiau. Nors tik 2 procentai apklaustų įmonių vertina dabartinę ekonominę situaciją kaip gerą, net 19 procentų tikisi situacijos pagerėjimo metų bėgyje. Lyginant su praeitais metais, taip pat ženkliai padidėjo įmonių, kurios tikisi makroekonominės situacijos stabilizavimo. Tačiau beveik du trečdaliai apklaustų įmonių mano, kad šalių ūkiai ir toliau lieka sunkioje situacijoje.
Smarkus nuosmukis ekonomikoje įtakojo ir verslo rezultatus: 60 procentų respondentų pažymėjo, kad apyvarta ir pelnas praėjusiais metais mažėjo.
Atitinkamai vertinama ir padėtis įmonės viduje: Tik šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų įmonių apibūdina dabartinę įmonės situaciją kaip gerą. Tačiau apie 40 procentų apklaustų įmonių mano, kad ateinančius metus įmonė dirbs sėkmingai. Daugiau negu trečdalis respondentų 2010 metais tikisi apyvartos ir pelno augimo. Pozityvios perspektyvos pastebimos vertinant investicijų ir užimtumo planus: daugiau nei du trečdaliai apklaustų įmonių išlaikys praeitų metų investicijų lygį. 20 procentų įmonių planuoja didinti personalo skaičių.
Lūkesčiai gerėja
„Vokiškų įmonių lūkesčiai Baltijos šalyse ženkliai gerėja“.- apklausos rezultatus komentuoja Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (DBHK) vykdančioji direktorė Maren Diale-Schellschmidt. „Tačiau finansų ir ekonomikos krizė dar neįveikta. Nepaisant augančio pasitikėjimo, netikrumas dėl tarptautinių rinkų vystymosi išlieka“.
Apklaustos įmonės, atsižvelgdamos į konjunktūros padėtį ir bendrą makroekonominę situaciją, ragina imtis visapusiškų ekonomikos stabilizavimo priemonių – visų pirmą skatinti eksportą bei konkrečias investicijas. Pasitikėjimas Vyriausybės sugebėjimu suvaldyti krizę yra labai menkas: vidutiniškai tik 20 procentų apklaustų įmonių vertina ligšiolines priemones kaip pakankamas ir vedančias į tikslą.
„Baltijos šalių Vyriausybės dabartinėje situacijoje gavo gerą patarimą, sukurti įmonėms patikimas sąlygas verslo sprendimams priimti ir planams kurti. Ekonominio augimo galima tikėtis esant tiek politiniam tęstinumui, tiek ekonominiam stabilumui“, - pabrėžia DBHK- viceprezidentas p. Jörgas Tumatas, pristatydamas 2010 metų balandžio 28 d. Rygoje surengtoje spaudos konferencijoje apklausos rezultatus. Vokiškos įmonės ragina laikytis aiškios politinės ekonomikos krypties, kuri įmonėms turėtų būti nuspėjama ir pasižymėtų aiškią koncepciją bei įgalintų padidinti Baltijos šalių konkurencinį pranašumą bei užtikrintų stabilų ekonomikos augimą.
Probleminės sritys – valstybinės institucijos, darbo rinka
Kita probleminė sritis, kurią pamini vokiškos įmonės, yra bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis. Be visuomeninio valdymo efektyvumo kėlimo labai svarbu ir kova su nusikalstamumu bei korupcija, ko, vokiškų įmonių nuomone, dar labai pasigendama. Skaidrumas viešųjų pirkimų srityje bei valstybinių ir ES paramos fondų skirstyme taip pat yra nepakankamas.
Kita probleminė sritis yra darbo rinka. Lyginant su praėjusiais metais, darbo užmokestis pastebimai sumažėjo, tuo tarpu specialistų prieinamumas darbo rinkoje –padidėjo. Darbo rinkos privalumai būtų ryškesni, anot apklaustųjų, esant lankstesniam darbo santykių reguliavimui ir aukštesnės profesinio išsilavinimo kokybei. Reikalaujama ypatingų reformų darbo teisės srityje bei pabrėžiamas profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos reformos, kuri leistų praktiškai pritaikyti mokymą prie įmonių poreikių, būtinumas. Siūloma imtis aktyvių darbo rinkos reguliavimo priemonių, kurios padėtų sumažinti ekonominės krizės metu išaugusį nedarbą bei sustabdyti vis didėjančią darbo jėgos emigraciją.
Euro įvedimas - itin reikšmingas Estijai
Greta kitų reikalavimų apklaustos įmonės trijose Baltijos šalyse ragina konsoliduoti valstybės biudžetą bei mažinti biudžeto deficitą. Atsižvelgiant į tikslą 2011 m. sausio 1 d. įsivesti eurą, šis raginimas tampa ypač reikšmingas Estijai.
Šiauriausioje iš Baltijos šalių visi apklaustieji pažymėjo, kad euro įvedimas yra pageidautinas. Pasisakančių už euro įvedimą dalis Latvijoje ir Lietuvoje sudaro 83 procentų. Kaip niekad daug įmonių visose trijose šalyse pasisakė už vieningos valiutos įvedimą, kuris paskatintų saugumą ir pasitikėjimą ekonomiškai neramiu laikotarpiu.
Su euro įvedimu sąlygos investicijoms Baltijos šalyse pagerėtų, o verslo vietos patrauklumas – augtų, nors Estija, Latvija bei Lietuva ir neturėdamos vieningos valiutos vokiškoms įmonėms visada buvo pakankamai patraukli vieta verslui. Baltijos šalių patrauklumas pasitvirtina ir tarptautiniu mastu lyginant šalis su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, taip pat pačioms įmonėms vertinant savo investicinę veiklą.
Nepaisant sumažėjusių ūkinės veiklos rezultatų bei praėjusių metų kritiško tam tikrų šalių įvertinimo 86 procentai apklaustų įmonių investicijoms pasirinktų vieną iš Baltijos šalių ir pakartotinai investuotų dabartinėmis sąlygomis.
Tai iš vienos pusės sąlygoja pasiruošimą įgyvendinti tolimesnius investicinius projektus, kuriuos įgyvendinant Vokietijos įmonės net ir krizės metu gali pasikliauti savo konkurenciniu pranašumu bei stipriomis pusėmis. Iš kitos pusės patvirtina, kad Vokietijos įmonės investuodamos visų pirmą vadovaujasi ne trumpalaikiais išlaidų arba realizavimo sumetimais, tačiau strateginiais motyvais dėl konkrečios šalies, pasirinktos investicijoms, kurie vaidina ne paskutinį vaidmenį stabilizuojant bendrą ekonominę situaciją.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (DBHK) yra plataus pasaulinio Vokietijos užsienio prekybos rūmų tinklo (AHK) dalis. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, vienija beveik 360 narių ir yra didžiausi tarptautiniai prekybos rūmai regione bei vieninteliai, jungiantys trijų Baltijos šalių įmones.
