Apie 50 procentų produkcijos eksportavusi bendrovė krizę pajuto kur kas anksčiau nei daugelis įmonių Lietuvoje – dar 2008-ųjų pradžioje, kai ekonomikos nuopuolis pasaulyje buvo ką tik prasidėjęs. Pirmieji nuosmukio požymiai – svyruojančios žaliavų kainos. Šios tendencijos bendrovės vadovus privertė pasukti galvą, kaip išgyventi ateinantį sunkmetį.
„2008 metų pirmoje pusėje jau matėme, kad kažkas įvyks. Svyravo žaliavų kainos. Taupymo priemonių buvo imtasi ne prasidėjus krizei, o dar prieš ją. 2008-ųjų pavasarį jau pradėjome optimizuoti išlaidas – žiūrėti, kas yra neefektyvu, kam per daug išleidžiama“, – nuosmukio pradžią prisiminė „Metalitas LT“ direktorius Mantas Gudas.
Atsigauti bendrovei anksčiau padėjo tos pačios pasaulinės tendencijos – iš sąstingio bundanti pasaulio ekonomika.
„Pati juodžiausia naktis tikriausiai jau praėjo. Pirmąjį ketvirtį pabaigėme pelningai ir jau pradėjome priimti žmones į darbą. Nuo gegužės pirmosios bus antra štampavimo cecho pamaina. Įmonė vėl dirbs dvejomis pamainomis. Nuo šeštos ryto vėl bus girdimas ausiai malonus dunksėjimas“, – gamybos atsigavimu džiaugėsi M.Gudas.
Vadovas pasakojo, kad prieš krizę bendrovės apyvarta per metus siekdavo apie penkiolika milijonų litų, o pelnas būdavo apie 300 tūkstančių litų. Sunkmetis 2009-aisiais įmonei atnešė apie 800 tūkstančių litų nuostolį, o metinė apyvarta smuko iki 7 milijonų litų.
„Tai – buhalteriniai dalykai, esmė ta, kad pinigų srautas, pritaikius priemones, išliko stabilus. Pagal pinigų srautą išleidome tiek, kiek uždirbome“, – teigė M.Gudas.
Šiemet Panevėžio bendrovė tikisi, kad metus pavyks baigti pelningai.
Atsiima prarastas rinkas
Žiūrint iš šalies, gali pasirodyti, kad įmonei nebuvo sunku atsigauti, tačiau bendrovės atstovai tvirtina: teko gerokai pakovoti ne tik dėl to, kad pavyktų laiku atsistoti ant kojų, bet ir dėl to, kad nereikėtų bankrutuoti.
Prieš ekonominį sunkmetį nemažai produkcijos buvo gaminama vietos rinkai, statybos bendrovėms, apie 50 procentų gaminių bendrovė eksportavo.
„Pajautėm krizę, nes produkcija buvo susijusi ir su statybų verslu. Tvirtinimo detalių gamyba smarkiai sumažėjo. Be to, mūsų partneris Ukrainoje, kuris pirkdavo didžiąją dalį produkcijos, dėl valiutų svyravimų jos atsisakė. Tuos, kurie prekes importuodavo į Ukrainos rinką, išstūmė vietos gamintojai. Dėl muitų politikos, kursų svyravimų.
Skaudžiausiai ekonominės krizės pasekmes pajuto įmonės darbuotojai. Prieš sunkmetį bendrovėje dirbo apie 150 žmonių, tačiau, smukus gamybai, trečdalį jų teko atleisti. Sutaupėme apie 150 tūkstančių litų fiksuotų kaštų per mėnesį. Jei ne šios priemonės, šiandien tikriausiai šioje įmonėje nebebendrautume. Tačiau tuo pat metu investavome į klientų paiešką. Visas praėjusių metų įdirbis šiemet jau duoda rezultatų. Per šių metų pirmąjį ketvirtį turėjome septynis naujus klientus, jie lėmė 40 procentų augimą, palyginti su praėjusiais metais“, – paaiškino bendrovės vadovas.
Prieš ekonominę krizę įmonės eksportas sudarė apie 50 procentų, dabar jis jau pasiekė 70 procentų, tačiau M.Gudas prognozuoja, kad bus dar didesnis.
„Laisvas kritimas ir sunkiausias laikotarpis buvo praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Nebuvo nesuvaldytos išlaidos, nebuvo aišku, kiek tęsis nuosmukis, bet praėjusių metų vasarą pradėjome atsistoti ant kojų. Po truputį pradėjome kilti į viršų. Pradedame atsiimti prarastas rinkas. Atsirado naujų klientų Lietuvoje, kurie veža produkciją į Rusiją“, – pasakojo M.Gudas.
Per pirmąjį ketvirtį bendrovė pasiekė 1,9 milijono litų apyvarta, iš jos 1,25 mln. sudaro eksportas.
Didžiausios „Metalisto LT“ eksporto valstybės yra Danija, Vokietija Ukraina ir Rusija.
Garsūs klientai
Bendrovė jau trejus metus dirba su pasaulinio masto bendrovėmis „Rolls Royce“ ir „Man“. Panevėžiečiai gerai automobilių pramonėje žinomoms bendrovėms gamina duslintuvus. Tačiau jie nėra skirti automobiliams – naudojami didelių laivų ir elektrinių galingiems elektros generatoriams.
„Rolls Royce“ ženkliuką yra pardavęs automobilių gamintojas, o pagrindinis jų verslas – lėktuvai ir pramonės inžinerija“, – skirtumą tarp automobilių pramonei skirtų duslintuvų gamybos ir jų gaminių paaiškino M.Gudas.
Informacijos apie turimus garsiuosius verslo partnerius bendrovė stengėsi neviešinti. M.Gudas tikino, kad iki šiol vadovavosi principu – mažiau kalbėti, o daugiau dirbti, tačiau bendrovės vadovas pripažįsta, kad būtent garsūs partnerių vardai padėjo susirasti naujų verslo partnerių.
„Jei atsiranda naujų klientų ir jie klausia apie įmonės kokybės standartus bei kaip juos galima užtikrinti, tai vien paminėjus „Rolls Royce“ ir „Man“ klausimų nebelieka. Tai mums padėjo pritraukti naujų klientų ir leido sutaupyti laiko bei resursų“, – sakė M.Gudas.
„Nėra ko girtis, dirbam, ir tiek. Mums labiau rūpi, kad atitiktų milimetrai. Negalvojame, kad gaminame žymiai bendrovei – dirbame savo darbą. Reikia labai kruopščiai dirbti – skaičiuojami milimetrai. Svarbiausia – laikytis matmenų ir brėžinių, svarbu suvirinimo siūlių kokybė“, – kukliai apie savo įnašą gaminant duslintuvus „Rolls Royce“ pasakojo bendrovės darbuotojas Romualdas Dūra.
Investavo į kokybę
M.Gudas teigia, kad prieš pradedant dirbti su garsiomis užsienio kompanijomis teko nemažai investuoti į gamybos kokybę. Į kokybės standartus, sertifikatus ir auditus „Metalistas LT“ per ketverius metus investavo apie pusę milijono litų.
Sutartį su „Rolls Royce“ pasirašiusi bendrovė prieš trejus metus turėjo atlikti tris auditus ir tik tada užsieniečiai panevėžiečių bendrovę pasirinko kaip verslo partnerę.
„Kokybė yra labai svarbu, per trejus metus didelių skundų neturėjome, ir tai viena iš priežasčių, kodėl mes tikimės, kad ilgalaikis kontraktas su „Rolls Royce“ bus pratęstas. Yra griežti standartai, uos tikrina mūsų žmogus“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Bendrovė neseniai vėl pradėjo priiminėti naujus darbuotojus. Tačiau, skirtingai nei prieš ekonominę krizę – trūksta ne mažiau kvalifikuotos darbo jėgos, o specialistų.
„Nėra problemų dėl šaltkalvių suvirintojų, bet stinga kvalifikuoto personalo, pavyzdžiui, negalime rasti technologo. Panaši problema ir dėl konstruktorių. Prieš krizę buvo atvirkščiai, nekvalifikuotų darbininkų buvo sunku rasti, o kvalifikuotų buvo“, – teigė M.Gudas.
Bendrovės atstovai aiškino, kad kvalifikuotų specialistų trūkumas nėra susijęs su emigracija, kuri pastaruoju metu smarkiai išaugusi, o su tuo, kad techninės mokyklos nebeparengia specialistų.
„Profesinėse mokyklose neberuošiami darbininkiškų profesijų atstovai, inžinierių specialybė taip pat nebepopuliari, visi nuėjo humanitarine linkme. Inžinieriai sparčiai sensta ir tuoj taps pensininkais, o parengti inžinieriai nebūna dirbę šio darbo. Po trejų, penkerių metų tai bus didelė problema. Specialistus pirksime iš Rusijos ir Baltarusijos, kur išlikę techniniai institutai“, – liūdnas tendencijas prognozavo įmonės projektų vadovė Bronislava Tamkevičienė.
Buvo blogiau
„Metalistas“ savo veiklą pradėjo prieš 50 metų balandžio mėnesį, kai tuometė ministrų taryba nusprendė, kad tokia gamykla bus statoma Panevėžyje. Bendrovėje nuo jos susikūrimo pradžios iki šiol dirba keturi darbuotojai. Viena jų – konstruktorė Alma Staškūnienė.
Ji mano, kad sunkiausi laikai įmonėje buvo ne šios krizės metu, o prieš keliolika metų, kai tada buvusi valstybinė įmonė bankrutavo, o ją nupirko „Raginėnų“ bendrovė.
„Didžiausia nežinia buvo prieš trylika metų. Tada valstybei priklausiusiai įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Nežinojome, kas perims įmonę, koks jos likimas bus. Tada buvo likę dirbti tik apie 40 žmonių. Buvo šnekama, kad bendrovę norėjo nupirkti investuotojas, kuriam reikėjo tik gamyklos teritorijos, bet jis nenorėjo vykdyti jokios veiklos“, – prisiminė A.Staškūnienė.
Geriausiais laikais apie 1980 metais įmonėje dirbo apie 1200 žmonių. Tada „Metalistas“ gamino baldų furnitūrą.
Bendrovės vadovas M.Gudas mano, kad įmonei ateityje pavyks atsigauti, o gamykla gali būti iškelta už miesto. Nors bendrovė yra investavusi į taršos mažinimą ir nebėra taršos šaltinis kaip sovietmečiu, tačiau praktika rodo, kad įmonės, esančios beveik miesto centre, anksčiau ar vėliau iškeliamos.
