„Visų Baltijos šalių ekonomikos smuko labai smarkiai, pirmasis šių metų ketvirtis turėtų būti dugnų dugnas, tačiau tikėtis staigaus atsigavimo tikėtis neverta“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje pristatydama makroekonomikos apžvalgą sakė vyriausioji banko ekonomistė Jekaterina Rojaka.
„DnB Nord“ prognozuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį BVP smuks 5 proc. lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu. Jos teigimu, šiemet pats stipriausias ir tinkamiausias žodis bus „stabilizacija“
Tačiau kitąmet banko analitikai Lietuvoje mato ir nedidelį vidutinio darbo užmokesčio didėjimą,ir BVP augimą, ir nedarbo mažėjimą. Jų nuomone, kitąmet vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje padidės 3 proc., BVP – 2 proc., o nedarbas sumažės iki 14,5 proc.
Tačiau, anot J. Rojakos, nedarbą mažins tik emigracija.
„Kol neprasidės atsigavimas darbo rinkoje, apie bendrą ekonomikos atsigavimą kalbėti būtų anksti. Deja, pasaulio ekonomikos impulso Lietuvos atsigavimui nepakanka. Mūsų ekonomikos lokomotyvas bus darbas. Jeigu klausiate, kas bus toliau, toliau turi būti darbas, darbas ir darbas. Be jo nebus jokio lokomotyvo, nes mes neturime vieno sektorius, kuris galėtų ištempti ekonomiką, tačiau mes turime daug neišnaudoto potencialo. Mes manome, kad tik emigracija „padės“ sumažinti nedarbo lygį“, – žurnalistams po pristatymo sakė ji.
Aukštas nedarbo lygis, anot jos, spaudžia ir darbo užmokestį. Tačiau iš kitos pusės padeda šalies eksportui būti konkurencingesniam.
„Latvijoje po Kalėdų buvo atlikta gyventojų apklausą, kurioje klausta, kokie priedai prie atlyginimo jiems būtų geriausi. Dauguma atsakė, kad jiems geriausia paskata būtų darbdavio pažadas, kad neatleis jų iš darbo. Tai rodo, kokia neviltis yra apėmusi namų ūkius“, – pavyzdį pateikė ekonomistė.
Belieka džiaugtis pavasariu ir gražiomis moterimis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys pritaria „DnB Nord“ ekonomistų prognozei. Jo nuomone, Lietuvos ūkiui dar nėra kuo džiaugtis.
„Šiandien apie kokius nors aiškesnius dalykus nėra pagrindo kalbėti. Vyriausybė turi pradėti daryti nors ir mažus, bet žingsnius į priekį. (...) Be žingsnelių tas klausimas (nedarbo mažinimo ir ekonomikos atsigavimo– DELFI) labai sunkiai eis ir, žinoma, mes begalime džiaugtis tik gražiomis moterimis ir pavasariu, kuris atėjo į Lietuvą“, – sakė jis.
B. Lubio teigimu, tais žingsniais galėtų būti mokestiniai sprendimai, palengvinantys verslo situaciją, pavyzdžiui, tam tikriems sektoriams sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Jis prognozuoja, kad verslo kreditavimas iš bankų galėtų pagyvėti kitų metų vasarą.
LPK posėdyje buvo pasigirdę siūlymų taikyti 0 proc. pelno mokesčių tarifą reinvestuojamam pelnui. J.Rojakos nuomone, toks sprendimas galėtų duoti teigiamų rezultatų.
„Tai galėtų duoti labai teigiamą efektą tiek investicijų pritraukimui, tiek ir naujų darbo vietų kūrimui. O tai sumažinti ir biudžeto išlaidas socialinėms reikmėms, ir „Sodros“ biudžeto naštą“, – sakė ji.
Prognozuojama, kad Latvijoje BVP šiemet smuks labiau nei Lietuvoje – 3 proc., tačiau kitąmet taip pat augs sparčiau – 3,5 proc.
Kaimyninę Latviją, „DnB Nord“ prognozėmis, ir toliau kamuos nedarbas – šiemet jis sudarys 18 proc., o kitąmet – 16 proc.
Estijoje šiemet prognozuojamas 0 proc. BVP pokytis, o kitąmet – 3 proc. augimas. Šioje Baltijos šalyje tiek šiemet, tiek kitąmet laukiamas mažesnis nedarbo lygis nei kaimynėse – atitinkamai 13 proc. ir 11 proc.
