Tokiu būdu kaimo turizmą propaguojantys verslininkai galės pasinaudoti PVM lengvatomis, kartu jiems bus sudarytos ir lygios konkurencinės sąlygos su kitais specialių apgyvendinimo paslaugų teikėjais.
Tokios turizmo įstatymo pataisos sąlygotų iki šiol vis dar sustabarėjimo laikotarpį išgyvenančio kaimo turizmo verslo plėtrą.
"Tai bus nemaža parama kaimo turizmo paslaugų plėtojimui. Juk tai ribotų galimybių paslaugos, kuriomis paprastai naudojamasi vasaros atostogų sezono metu arba savaitgaliais, - Eltai sakė parlamentarė, Ekonomikos komisijos narė prof. Kazimiera Prunskienė. - Tad reikia ieškoti būdų didesniam šios verslo šakos plėtros skatinimui". Dabar, vadovaujantis galiojančio Turizmo įstatymo nuostatomis, viešbučiams, sanatorijoms ar kitoms specialias apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms yra taikomas sumažintas 5 proc. PVM tarifas. Tačiau kaimo turizmo verslininkai, teikiantys tokias pačias paslaugas, moka 18 proc. PVM.
Kodėl priimant Turizmo įstatymą tokia lengvata nebuvo numatyta ir kaimo turizmo įmonėms, - priežastis gana paprasta.
"Priimant įstatymą, šis klausimas dar nebuvo gvildenamas Lietuvos kaimo turizmo asociacijoje. Tik pastaraisiais metais, atsiradus daugiau stambesnių objektų, kurie gauna per 100 tūkst. litų pajamų ir registruojasi PVM mokėtojais, iškilo būtinybė suvienodinti galimybes pasinaudoti lengvatiniais tarifais teikiant tas pačias paslaugas, - konstatavo VTD direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas. - Be to, žvelgiant į ateitį, galimybė pasinaudoti lengvatomis padės sparčiau plėtoti kaimo turizmą".
Įstatymo pataisa, suteikianti galimybę mokėti tiktai 5 proc. PVM tarifą, būtų viena iš skatinančių priemonių plėstis kaimo turizmui, kai šios srities verslininkų siūlomomis paslaugomis galima būtų naudotis ne tik vasaros sezono metu, bet ir po truputį prisitraukti mažus seminarus, konferencijas ir pan. Tokių paslaugų plėtimasis, anot įstatymo pataisų iniciatorių, yra geriau negu šio verslo sektoriaus stagnacija.
Be to, lengvatinis PVM tarifas specialių apgyvendinimo paslaugų teikėjams yra galimas remiantis galiojančiomis ES direktyvomis. Kaimo turizmo paslauga galės būti teikiama gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame name, kuriame turistams apgyvendinti yra ne daugiau kaip 20 kambarių. Nakvynės ir pusryčių paslauga - kai yra patalpos, pritaikytos apgyvendinti turistus, o kambarių skaičius jose neviršija 10.
Papildomų biudžeto lėšų įstatymo projekto priėmimas nepareikalaus, o įtaka PVM mokesčio surinkimui bus minimali, nes kaimo turizmo ir nakvynės bei pusryčių paslaugų teikėjų, kurie yra PVM mokėtojai, šiuo metu yra tik kelios dešimtys.
Įstatymo pataisų svarstymas Seime numatytas lapkričio 20 d. plenariniame posėdyje.