„Žmogus gali būti atleidžiamas kad ir rytoj, bet jam turi būti išmokama dviguba išeitinė kompensacija. Atleidžiant darbuotoją draudžiama vadovautis diskriminaciniu požiūriu“, – po pasitarimo žurnalistams sakė ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.
Jo teigimu, Darbo kodekse ir toliau liktų galioti nuostatos, apsaugančios vaikus auginančius tėvus, neįgaliuosius ir kitas socialiai jautrias visuomenės grupes.
D. Matulionio teigimu, su socialiniais partneriais taip pat sutarta, kad dvejus metus bet kokiems darbams darbuotoją būtų galima įdarbinti su terminuota darbo sutartimi.
„Tai galiotų tik naujoms darbo vietoms, taip pat dar vienas saugiklis būtų, kad terminuota sutartimi negali būti keičiama jau galiojanti neterminuota darbo sutartis. Tai reiškia, kad žmogui geriau turėti laikiną darbo vietą nei būti bedarbiu. Tokia yra viso siūlymo esmė“, – kalbėjo Ministro pirmininko tarnybos kancleris.
Taip pat, anot D. Matulionio, sutarta atsisakyti aštuonių valandų darbo dienos ir pereiti prie suminės darbo laiko apskaitos, tačiau numatyti, kad darbo diena būtų ne ilgesnė nei 12 valandų. Ketinama numatyti, kad ilgiausia galima savaitės darbo trukmė būtų 48 val.
„Tai reiškia, kad priklausomai nuo gamybinio proceso, darbas galėtų vykti šešias valandas, kitą dieną aštuonias, dar kitą dieną dešimt valandų“, – sakė jis.
Taip pat ketinama leisti dirbti viršvalandžius darbuotojo ir darbdavio susitarimu ribojant maksimalų viršvalandžių skaičių. Jų negalima būtų dirbti ilgiau nei keturias valandas per dieną arba 120 valandų per metus.
Visus šiuos pakeitimus numatančias Darbo kodekso pataisas Vyriausybės svarstymui ketinama pateikti per porą savaičių, vėliau jos turėtų keliauti į Seimą.
Ir dabar atleidžia „bendru sutarimu“
„Tai yra visiškai naujas pasiūlymas, tačiau iš kitos pusės jis jau ir dabar galioja, tik kitokia forma, kai atleidžiama šalių susitarimu. Daug įmonių dabar taiko tokį atleidimo būdą ir mažina darbuotojui išmokamą kompensaciją. Mes manome, kad sunkmečiu išmokama dviguba išeitinė kompensacija yra darbuotojui pakankama kompensacija atleidimo atveju“, – apie siūlymą įteisinti atleidimą darbdavio valia sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Kartu jis tvirtino, kad trečiadienio susitikime nebuvo dėl nieko susitarta, esą tik apsikeista nuomonėmis, tačiau jis didelių prieštaravimų dėl šių pasiūlymų neišsakė.
„Buvo diskutuojama, kaip būtų galima pakeisti Darbo kodeksą. Mes priėjome prie bendros nuomonės, kad būtų galima kalbėti apie terminuotas darbo sutartis naujai kuriamoms darbo vietoms. Tačiau būtų apibrėžiama, kas yra naujai kuriamos darbo vietos. Taip pat mes kalbėjome apie procentinę dalį, kiek tokių darbuotojų galėtų būti“, – sakė jis.
Mato pavojų dėl terminuotų sutarčių
Tuo tarpu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė mano, kad įteisinus atleidimą darbdavio valia verslas gali imti naikinti profesines sąjungas įmonėse.
„Atleidžiant profsąjungos aktyvą netgi išmokant išeitinę kompensaciją yra naikinama profesinė sąjunga įmonėje“, – sakė ji.
Taip pat A. Jašinskienė abejoja dėl leidimo į visus darbus priimti darbuotojus su terminuotomis sutartimis.
„Ką reiškia terminuotos sutartys naujai kuriamoms darbo vietoms? „Lelijos“ filiale Šeduvoje atleistos aukštos kategorijos siuvėjos ir dabar į jų vietą priimamos subsidijuojamos siuvėjos iš Darbo biržos. Tai čia yra naujai kuriama darbo vieta ar kaip? Dėl to kyla labai daug klausimų“, – tvirtino „Solidarumo“ pirmininkė.
Mainais į liberalizavimą nori lengvesnių streikų
Profsąjungos siekia, kad mainais į liberalizuojamus darbo santykius būtų galima lengviau skelbti streikus.
„Mūsų pozicija yra gana kategoriška, nes leisdami daugiau išnaudoti darbuotoją mes turime gauti tam tikrą gynybos poziciją – paprastesnį streikų skelbimą. Žinoma, mes nežadame, kad tie streikai bus skelbiami kiekvieną dieną, bet mes galėsime geriau ginti dirbančiuosius“, – sakė A. Černiauskas.
Profsąjungos siekia, kad streiką būtų galima skelbti tada, kai už jį balsuoja daugiau nei pusė visų balsavime dalyvaujančių darbuotojų. Šiuo metu streiką galima skelbti tada, kai jį palaiko daugiau nei pusė visų įmonės darbuotojų.
Tačiau tam nepritaria dalis darbdavių atstovų. „Tos sąlygos, kurios siūlomos leisti paskelbti streiką, yra pavojingos. Sakykime, kad 25 proc. dirbančiųjų sutaria ir skelbia streiką, o kur 75 proc. nuomonė?“ – klausė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas.
Jis tvirtina, kad darbdaviai jau kartą nusileido profsąjungoms ir sutiko, kad vietoj 75 proc. darbuotojų skelbiant streiką pakaktų daugiau nei 50 proc.
Šiuo metu Lietuvoje darbo neturi daugiau nei 307 tūkst. žmonių, prognozuojama, kad visus šiuos metus nedarbo lygis ir toliau augs.
