Pasak Statistikos departamento, palyginti su rugsėjo mėnesiu, respondentai geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, sumažėjo respondentų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą. Spalį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, didesnė respondentų dalis tikėjosi nedarbo lygio mažėjimo. Spalio mėnesį 13 procentų respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 27 - pablogėjo, o 59 procentai atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (rugsėjo mėn. atitinkamai 16, 28 ir 56 proc.).

Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 19 procentų respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 13 - pablogėjimo (rugsėjo mėn. atitinkamai 19 ir 16 proc.). Daugiau kaip pusė (55 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis. Šalies ekonominę padėtį respondentai vertino geriau nei savo: kas ketvirtas respondentas teigė, kad šalies ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, tokia pat dalis - pablogėjo, o 45 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (rugsėjo mėn. atitinkamai 27, 24 ir 45 proc.).

Spalio mėnesį 33 procentai respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius metus pagerės, 19 procentų prognozavo pablogėjimą, o 36 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (rugsėjo mėn. atitinkamai 33, 19 ir 35 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime labai skyrėsi. Spalio mėnesį mieste jis buvo minus 8, kaime - minus 16, tačiau tiek mieste, tiek kaime 2 punktais didesnis nei rugsėjo mėnesį.

Palyginti su praėjusiu mėnesiu, miesto gyventojai truputį geriau vertino savo namų ūkio bei šalies ekonomines perspektyvas, o kaimo respondentai kur kas geriau vertino savo šeimos finansines perspektyvas. Palyginti su rugsėjo mėnesiu, didesnė dalis tiek miesto, tiek kaimo respondentų tikėjosi nedarbo lygio mažėjimo. Palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimas išaugo 7 punktais: mieste - 9, kaime - 5. Tiek mieste, tiek kaime didžiausios įtakos pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo optimistiškesnis šalies perspektyvų (šalies ekonominės padėties ir nedarbo lygio) vertinimas.

Spalį savo finansinę padėtį respondentai vertino truputį geriau nei rugsėjo mėnesį ir kur kas geriau nei prieš metus: 30 procentų respondentų nurodė, kad jie nors truputį sutaupo, 8 - lenda į skolas (2002 m. spalio mėn. atitinkamai 26 ir 11proc.).

Miesto ir kaimo gyventojai savo padėtį vertino skirtingai: kad nors truputį sutaupo atsakė 34 procentai miesto ir 20 procentų kaimo respondentų, lenda į skolas - atitinkamai 7 ir 12 procentų apklaustųjų. Per artimiausius 12 mėnesių nors kiek sutaupyti tikėjosi 26 procentai miesto ir 11 procentų kaimo respondentų (rugsėjo mėnesį atitinkamai 26 ir 13 proc.).

Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis - tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, nedarbo lygio kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją