„Jeigu jos (atsargų normos - DELFI) nebūtų buvusios sumažintos, tai greičiausiai būtų tekę suteikti likvidumo paskolą. Vėlgi, kas yra geriau žiūrint bendrojo stabilumo prasme? Jeigu būtų reikėję teikti likvidumo paskolą, tai būtų bloga žinia su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. (...) Iš esmės privalomųjų atsargų tikrai nereikėjo mažinti, bet žinant, kad galbūt tai buvo kažkurio banko gelbėjimo priemonė, tai greičiausiai tai yra geresnė gelbėjimo priemonė nei likvidumo paskola vienam bankui“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjo R. Vainienė.
Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nesiėmė komentuoti jos žodžių. Tačiau dar komiteto posėdyje jis pabrėžė, kad privalomosios atsargos nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje buvo triskart didesnės nei euro zonoje.
„R. Vainienės paklausk, kuriam bankui reikėjo. Nė viena bankui individualios jokios atsargų normos mes nemažinome, atsargų norma visiems bankams yra nustatyta vienoda“, – po komiteto posėdžio sakė jis.
DELFI primena, kad 2008 m. lapkritį Lietuvos bankas 2 proc. iki 4 proc. visiems šalyje veikiantiems komerciniams bankams sumažino privalomųjų atsargų normą. Tai leido bankams savo nuožiūra panaudoti apie 1 mlrd. Lt anksčiau laikytų atsargų.
Po šio sprendimo paskolų litais palūkanos buvo kiek nukritusios, tačiau vėliau vėl kopė į neregėtas aukštumas. Tą lapkritį pusės metų trukmės tarpbankinės paskolų palūkanos litais (VILIBOR) buvo daugiau nei 8 proc., tuo tarpu palyginimui šiuo metu šešių mėnesių VILIBOR yra 2,13 proc.
2008 m. spalį buvo gerokai sumažėję indėlių, vėliau jų skaičius sugrįžo į prieš tai buvusįjį.
