„Administravimo išlaidos Panevėžio ir Šiaulių muitinėse buvo gerokai didesnės nei kitose, todėl priimtas sprendimas atlikti reorganizaciją, struktūros optimizavimą – panaikinti šias muitines, palikti tik muitinės postus, juose bus sutelkta kontrolė bei paslaugos verslui. Panevėžio muitinė mažėja – panaikinamos 42-i pareigybės. Bet tai nereiškia, kad visi darbuotojai bus atleisti. Dirba profesionalai, todėl manome, kad jie galės savo žinias pritaikyti kitose muitinės įstaigose“, – apie permainas Panevėžyje kalbėjo Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius.
Šiaulių ir Panevėžio muitinių reikšmė sumažėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nes šios muitinių teritorijos nesiriboja su išorinėmis Europos Sąjungos sienomis. Iki 2004 metų šių teritorinių muitinių darbas buvo susijęs su Latvijos pasieniu.
Muitinės vadovybė permainas teisina ir darbo supaprastinimu, nes įvedus elektroninį deklaravimą bus atsisakyta rašytinio dokumentų tvarkymo.
„Ekonominė krizė pareikalavo priimti šiuos sprendimus greičiau“, – teigė A.Šipavičius.
Rado kompromisų
Prieš metus Panevėžio teritorinės muitinės reorganizacijai priešinęsi miesto verslininkų atstovai teigia gavę pažadus, kad pokyčiai nepakenks jų verslui, tačiau teritorinės muitinės panaikinimą vis dar vertina skeptiškai.
„Verslui svarbiausia, kas visos problemos būtų išsprendžiamos vietoje, kad nereikėtų baimintis elektroninio deklaravimo. Visi supranta, kad tai yra perspektyva, ir ją įdiegus teritorijos klausimas bus neaktualus, bet mes turime karčią patirtį, kai pereinamasis laikotarpis užtrunka, ir reikalingas fizinis asmuo, kuris iškilus problemoms padėtų, sutikrintų, pasirašytų ir atliktų kitus darbus. Verslininkai labai bijo šio pereinamojo laikotarpio, todėl džiaugiamės girdėdami garantijas“, – paaiškino Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius.
Muitinės vadovas tikino, kad kliūčių ar problemų verslui neturėtų kilti, nes esą visos paslaugos, kurias gaudavo verslininkai, paliekami pirmos kategorijos muitinės poste.
„Mūsų uždavinys, kad visos paslaugos, kurias gaudavo verslininkai atvykę į Panevėžio teritorinę muitinę, gautų pirmos kategorijos muitinės poste. Jeigu bus sprendimų, kuriuos reikėtų patvirtinti Kauno teritorinėje muitinėje arba Muitinės departamente, mes ieškosime būdų, kad verslas nenukentėtų – verslininkas pateiks prašymą Panevėžyje ir gaus atsakymą Panevėžyje“, – žadėjo A.Šipavičius.
Baiminasi kliūčių
Tačiau su muitinės vadovybe bendravę Panevėžio verslo atstovai visais pažadais nelinkę tikėti. V.Matkevičius abejoja, ar Kauno padaliniu likusi Panevėžio muitinė galės išspręsti visas verslo problemas.
„Teritorinės muitinės statuso panaikinimas reiškia, kad problemos sprendimas perkeliamas į Kauną. Anksčiau viršininkas turėjo vietininko galią ir dėdavo tašką, o dabar tas taškas bus dedamas Kaune. Jeigu bus kritinė situacija, verslininkams teks grūstis į Kauną, todėl mes ir siūlėme visas teritorines muitines padaryti postais, o departamentas Vilniuje būtų centras“, – tvirtino V.Matkevičius.
Kritine situacija verslininkai vadina, kai laiku negali išvežti produkcijos į užsienį, o už vėlavimą jų verslo partneriai skiria baudas.
„Būna momentų, kai reikia išvežti pagamintą prekę ne į Europos Sąjungos valstybę, pavyzdžiui, į Norvegiją, kur valanda ar pusvalandis daug ką lemia. Laiku neatvežę prekių gamintojai moka didžiules baudas. Kartais krovinio vertė yra mažesnė, nei skiriamos baudos. Už operatyvumo praradimą tenka daug mokėti“, – pasakojo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas bei „Lietkabelio“ vadovas Sigitas Gailūnas.
V.Matkevičius mano, kad, panaikinus Panevėžio teritorinę muitinę, išlieka rizika, jog verslininkai dėl įvairių procedūrinių nesusipratimų patirs nuostolių.
Idėja užstrigo
Prieš keletą metų policijos, muitinės ir valstybės apsaugos tarnybos buvo sudariusios darbo grupę, kuri svarstė galimybę Panevėžyje įsteigti bendrą konfiskuotų daiktų ir prekių sandėlį. A.Šipavičius pripažįsta, kad prasidėjus sunkmečiui ši idėja prigeso, tačiau neatmeta, kad sandėlis ateityje bus.
„Manau, kad prasmė centralizuoti funkcijas yra, nes valstybei tai būtų pigiau. Kiekviena institucija konfiskuotų daiktų klausimą dabar sprendžia atskirai. Diskusijos jau vyko, buvo net apskaičiuota, kur ir kiek prekių būtų, buvo pateikti skaičiai, bet sunkmetis pristabdė sprendimų greitumą“, – komentavo Lietuvos muitinės vadovas.
Panevėžyje esančiuose muitinės sandėliuose saugomos iš visos Lietuvos suvežtos konfiskuotos prekės, kurios yra realizuojamos arba sunaikinamos. Policijos ir valstybės sienos apsaugos tarnybos konfiskuotų daiktų sunaikinimu ir realizavimu rūpinasi pačios. Ar bus įsteigtas bendras tarnybų sandėlis, pasak A.Šipavičiaus, priklausys nuo Vyriausybės sprendimo. Panevėžio vadovai muitinės sandėlio klausimą svarstys išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje, jis vyks balandžio 15 dieną Panevėžyje.
