Prieš metus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat siūlė turgavietėse įdiegti kasos aparatus. Taip tikėtasi labiau kontroliuoti prekiautojus, šiuo metu nemokančius pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nes neįmanoma nustatyti, ar jų pajamos viršija 100 tūkst. litų per metus. Tačiau po smulkiųjų verslininkų protestų šios idėjos atsisakyta.
Mėsos, grūdų perdirbėjų, kiaulių augintojų, paukštininkystės, prekybos įmonių ir maisto pramonės asociacijos kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydamos atlikti tyrimą, ar šalies turguose gyvuojanti šešėlinė ekonomika nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principų. Taip pat siūloma įteisinti prievolę įsigyti kasos aparatus turgavietėse prekiaujantiems mėsa, daržovėmis, duonos gaminiais, kruopomis.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Gintauto Kniukštos nuomone, dėl skirtingo PVM dydžio Lietuvos maisto gamybos sektorius nepajėgia konkuruoti su Lenkijos pramonininkais. Asociacijos duomenimis, pernai didžiausių mėsos perdirbimo įmonių apyvarta, palyginti su 2008 m., sumažėjo daugiau nei 20 proc.
Remiasi instituto tyrimais
Perdirbėjai remiasi ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atliktais tyrimais. Jie parodė, kad didžiuosiuose šalies miestuose vienos prekybos vietos, kur prekiaujama mėsa ir jos gaminiais, apyvarta per metus siekia 335 tūkst. litų. Tai reiškia, kad visi šie prekiautojai turėtų registruotis kaip PVM mokėtojai.
Turgavietėse vyrauja iš Lenkijos atvežti mėsos gaminiai bei daržovės ir vaisiai, tačiau oficialus šių produktų importas iš gretimos šalies mažėja. Institutas daro išvadą, kad Lietuvos turgavietėse klesti oficialiai į apskaitą neįtraukiama produkcija, vengiama valstybei mokėti mokesčius.
G.Kniukštos nuomone, 2009 m. padidinus PVM už šviežią mėsą, prekyba turgavietėse mėsos gaminiais tapo labai patraukliu verslu – šalies turguose šie produktai sudaro net 60 proc. visos maisto pasiūlos.
Ūkininkai neutralūs
ŽŪM, dar pernai siūlydama įteisinti prievolę naudoti kasos aparatus turgavietėse, žadėjo, kad jų nereikės savo produkcija prekiaujantiems ūkininkams. Mobiliųjų ūkininkų turgelius organizuojančio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius mano, kad kasos aparatai nebaugintų netgi ūkininkų. „Kai kurios nedidelės mūsų turgeliuose prekiaujančios įmonės mielai naudotų kasos aparatus, – tikino jis. – Mes patys suinteresuoti, kad būtų sąžininga prekyba tik lietuviškais produktais, todėl neprotestuosime, jei valdžia norės didesnės kontrolės.“
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis taip pat palaiko kasos aparatų turguose idėją. „Turguose daug atvežtinės produkcijos, kuria prekiaujama nekontroliuojamai“, – mano jis.
Prekiautojai piktinasi
Kauno Žaliakalnio turguje prekiaujanti Aldona piktinosi idėja diegti kasos aparatus. „Taip, dalis mūsų produkcijos yra iš Lenkijos, bet tikrai iš to neuždirbame šimtų tūkstančių – gaunamų pajamų vos užtenka išlaikyti šeimas, – teigė ji. – Vyriausybė geriau mažintų PVM už maisto produktus, tada lietuviška produkcija būtų konkurencinga. O dabar valdžia, padidinusi verslo liudijimo ir kitus mokesčius, baigia nulupti paskutinį kailį, tad kai dar prisidės kasos aparatų išlaikymas, teks eiti šunims šėko pjauti.“
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir pramonininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė minėjo, kad kasos aparatai būtų pražūtingi prekiautojams, nes juos tektų prižiūrėti, taisyti ir pan. „Niekur pasaulyje turguose neprekiaujama su kasos aparatais. Toks reikalavimas pribaigtų smulkųjį verslą, o ne įvestų tvarką, nes pažeidimų turguose nėra daugiau nei visoje prekybos sistemoje, – aiškino ji. – Čia matau tik perdirbėjų ir stambiųjų prekybininkų norą sunaikinti lanksčiai konkuruojančius verslininkus ir užsitikrinti monopoliją.“
Asociacijos duomenimis, su verslo liudijimais iš viso dirba maždaug 80 tūkst. žmonių – 40 proc. mažiau nei pernai. Jie per metus sumoka 1440 litų už verslo liudijimą, 2160 litų „Sodrai“ ir 900 litų sveikatos draudimo mokesčio.
Komentarai
Pažabotų vengiančius mokėti PVM
Mindaugas Kuklierius, žemės ūkio viceministras:
Turgavietės tapo gera landa realizuoti didelį kiekį atvežtinės mėsos ar kitos produkcijos ir išvengti mokesčių. Nukenčia vietos gamintojai, ūkininkai. Todėl ministerija palaiko idėją įteisinti reikalavimą turguose naudoti kasos aparatus. Tik taip galima pažaboti vengiančius mokėti PVM. Verslo liudijimą turintis perpardavėjas galės pardavinėti produkciją, tačiau su kasos aparatu. Jeigu apyvarta per metus viršys 100 tūkst. litų, jis taps PVM mokėtoju. Aišku, idealu būtų, jei visoje ES maisto produktams būtų taikomas vienodas PVM. Tikimės, kad su mūsų deleguotu Europos komisaru Algirdu Šemeta pavyks pakeisti šią situaciją.
Ne geriausia išeitis
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas:
Prievolė naudoti kasos aparatus reikštų dideles papildomas sąnaudas smulkiajam verslui ir būtų žlugdanti. Be to, šis sprendimas neduotų norimų rezultatų: būtų sunku kontroliuoti, kokia suma įmušama į aparatą, turguje kainos kinta – ir ne tik per dieną, bet ir parduodant konkrečiam žmogui. Todėl fiksuoti kainos turguose neįmanoma.
Norint surinkti PVM už atvežtinę mėsą, kai pajamos viršija 100 tūkst. litų per metus, vertėtų kontroliuoti ne turgaus prekiautojus, o didmenininkus, pristatančius tą produkciją. Šioje grandyje yra mažiau rinkos dalyvių, galbūt jie gauna didžiausias pajamas ir vengia mokėti PVM. Kasos aparatai tik prisidėtų prie šešėlinio verslo pagyvėjimo, dar labiau sumenkintų žmonių norą imtis individualios veiklos.
