Konkurencijos taryba primena, kad 2000 m. lapkričio 9 d. nutarimu "Carlsberg A/S" ir (arba) BBH dėl galimos pernelyg didelės koncentracijos rinkoje buvo įpareigotos parduoti neįvardintą vieną iš koncentracijoje dalyvavusių įmonių - arba AB "Švyturys", arba AB "Kalnapilis", arba UAB "Utenos alus" per nustatytą terminą, taip pat buvo nustatytos koncentracijos vykdymo sąlygos.
Aludarių teigimu, Skandinavijos koncernui "Baltic Beverages Holding" buvo suteikta laisvė pasirinktinai parduoti vieną iš tuo metu valdytų alaus daryklų. "Konkurencijos taryba, leisdama parduoti AB "Kalnapilis", įmonę, turinčią mažiausią rinkos dalį iš trijų įmonių, pati sukūrė dominuojantį ūkio subjektą, galintį daryti ir darantį vienpusę lemiamą įtaką rinkoje", - teigiama aludarių pareiškime.
Tuo tarpu Konkurencijos tarybos įsitikinimu, AB "Kalnapilis" tuo metu buvo pati moderniausia įmonė, turinti žinomus prekės ženklus ir gerą produkcijos pardavimo ir rinkodaros tinklą. Dėl šios priežasties, nusprendus BBH parduoti AB "Kalnapilis", buvo imtasi priemonių atskirti šios bendrovės produkcijos pardavimo ir marketingo tinklą nuo UAB "Jungtinis alaus centras".
Konkurencijos taryba akcentuoja, kad AB "Kalnapilis" pardavimo procesas užtruko ne pusantrų metų, kaip teigiama pareiškime, o apie 11 mėnesių. Europos Komisijos praktikoje įmonių pardavimo procesai dėl sudėtingo administravimo užtrunka panašiai ar net ilgiau. Konkurencijos taryba kontroliavo pardavimo procesą ir koncentracijos dalyviams nustatytų įpareigojimų vykdymą.
Kadangi AB "Kalnapilis" buvo parduotas vienam iš pagrindinių konkurentų, turinčiam tvirtas rinkos pozicijas Lietuvoje, konkurencija alaus rinkoje tapo intensyvesnė.
"Visi argumentai ir galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi alaus rinkoje įrodymai, kurie yra pateikti gautame pareiškime, Konkurencijos tarybos specialistų bus išnagrinėti, o išvados pateiktos svarstyti Konkurencijos tarybai", - tikina Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė.
Prašydami ištirti, ar UAB "Švyturys-Utenos alus" nepažeidžia konkurencijos įstatymo, aludariai pateikė pavyzdžių ir argumentų, kaip rinkoje dominuojanti bendrovė ne tik varžo esamų dalyvių galimybes efektyviai konkuruoti, užkerta kelią naujų rinkos dalyvių atėjimui, bet ir, apribodama kitų aludarių prekybą kavinėse, restoranuose bei prekybos tinkluose, pažeidžia vartotojų teises.
Aludarių teigimu, apmaudą kelia ne tik nevaržoma "Švyturio-Utenos alaus" laisvė piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, bet ir tai, kad neretai visiems dalyviams galiojantys įstatymai rinkos lyderiui - netaikomi.