Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo išvadose nurodoma, jog 85,8 proc. mūsų šalyje gyvenančių šeimų per mėnesį būsto išlaikymui priversti skirti maždaug 350 litų.
Tiek kainuoja vanduo, elektra, dujos, šildymas, kiti būstui reikalingi ištekliai. Šio šildymo sezono išvakarėse nebuvo įvykę jokių radikalių pokyčių “buitinėje ekonomikoje”, todėl tikėtina, kad panašias sumas teks mokėti ir šį sezoną.
Tiksliau - pusę sezono. Nuo sausio 1-osios didžiąją dalį namų ūkio išlaidų sudarantys mokesčiai už šildymą turėtų šoktelėti 9 proc.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas profesorius Vidmantas Jankauskas sako nematąs kokių nors rezervų, galinčių padėti amortizuoti gyventojams išaugsiančią finansinę naštą.
“Apie šiuos dalykus esame ne kartą diskutavę įvairiose auditorijose.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių dujoms, elektrai, šilumai taikomi gerokai mažesni PVM tarifai. Lietuvoje ši tema taip pat labai aktuali, todėl galima apgailestauti, kad derybose su ES dėl žemesnio tarifo ar ilgesnio pereinamojo laikotarpio nebuvo deramasi”, - pastebėjo prof. V.Jankauskas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2002 metais už patiektą šilumos energiją gyventojai buvo skolingi daugiau nei 150 mln. litų. Specialistai neabejoja, kad, nebetaikant lengvatinio 9 proc. PVM tarifo patiektai šilumos energijai gyvenamosioms patalpoms šildyti, gyventojų skolos už šilumos energiją pastebimai šoktelėtų.
Standartinio 65 kvadratinių metrų buto Vilniuje mokestis už šildymą mokant 2,60 lito už kvadratinį metrą ir taikant 18 proc. PVM vidutiniškai būtų 199 litai per mėnesį, o taikant 9 proc. PVM - 184 litai.
Taikant 9 proc. PVM tarifą, trijų kambarių bute gyvenanti šeima kiekvieną mėnesį šildymo sezono metu sutaupo po 15 litų, o per visą sezoną sutaupytų apie 105 litus.
Naštą palengvins kompensacijos?
Tuo tarpu Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė patikino, jog net nepavykus pakeisti derybinės nuostatos dėl lengvatinio PVM tarifo šilumai, problemą būtų galima išspręsti “neskausmingai”.
“Žinoma nesolidu laužyti duotą žodį, tačiau norėtume atkreipti dėmesį, jog įsipareigojimai pradės galioti tik nuo kitų metų gegužės. Tačiau jei dabartinės tvarkos ir bus atsisakyta, mažesnes pajamas gaunantys žmonės neturėtų pernelyg nukentėti, nes biudžete kompensacijoms numatyta 21 mln. litų”, - tvirtino T.Staniulytė.
Ji taip pat teigė, kad augančias išlaidas šilumai turėtų amortizuoti kitais metais didėsiančios algos, pašalpos, pensijos, socialinės išmokos, parama vaikus auginančioms šeimoms ir t.t.
“Žmogui, kurio mėnesio pajamos siekia keletą šimtų litų, net ir 10 litų, kuriuos reikia papildomai išleisti būstui, yra daug. Tačiau, mūsų specialistų skaičiavimais, atsisakius lengvatinio PVM šilumai, gerokai išaugs skaičius žmonių, patenkančių į tą gyventojų kategoriją, kuriai priklauso valstybės parama. Tokiu atveju realios jų išlaidos būstui sumažės”, - tikino Finansų ministerijos atstovė.
Nepaisant numatytų milijoninių kompensacijų, paėjusį penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Butkevičius paskelbė dėsiąs pastangas, kad šilumos kainos nesikeistų visą šią žiemą. Parlamentaras siūlo lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą šilumos energijai taikyti iki 2004 metų balandžio 30 dienos ir taip išvengti gyventojų nemokumo augimo.
A.Butkevičius taip pat ragina apsvarstyti galimybę lengvatinį tarifą taikyti ir iki 2004 metų gruodžio 31 dienos. Jo manymu, priimtas Šilumos ūkio įstatymas bei auganti šalies ekonomika leistų su mažesniais neigiamais padariniais šią lengvatą panaikinti nuo 2005 metų.
Išeitis - taupyti
Tuo tarpu Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorė Aldutė Martinaitienė, komentuodama šilumos ūkio problemas, apgailestavo, jog lig šiol pernelyg mažai dėmesio buvo skiriama daugiabučių namų renovavimui.
“Senos statybos daugiabučiuose gyvenantys žmonės už šilumą moka 2-4 kartus daugiau, nei įsikūrę naujos statybos pastatuose. Šilumos varžos 1960-1990 metais statytuose namuose neatitinka dabartinių standartų, didelė problema yra neapšiltinti pastatų stogai, nesandarūs langai ir susidėvėjusios bei neefektyvios namų vidaus šildymo sistemos.
Patirtis rodo, kad, modernizavus daugiabučių šilumos apskaitos mazgus, sumontavus kokybiškus langus, apšiltinus išorines sienas, stogą, rūsio perdangas bei užkamšius kitas didžiausias skyles, galima sutaupyti nuo 20 iki 50 proc. šilumos”, - tvirtino A.Martinaitienė.
Jos teigimu, būtent šiems dalykams valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio, nes taip išloštų tiek eiliniai žmonės, taupantys pinigus būsto išlaikymo sąskaita, tiek valstybė, nešvaistanti pinigų kompensacijoms, tiek šilumos tiekimo įmonės, kurių veiklos efektyvumas padidėtų.
“Greičiausiai ir mažiausiomis sąnaudomis žmonės pajustų efektą renovuodami šilumos punktus. Tam reikia sąlyginai nedaug lėšų, kurias investavus, pastatas taupytų mažiausiai 10 proc. šilumos. Ekspertų skaičiavimais, tokios išlaidos atsiperka maždaug per 4 - 5 metus. Kapitalinis pastato renovavimas ir apšiltinimas kainuoja daug, todėl, net ir visiškai užkirtus kelią šilumos nuostoliams, investicijos atsipirktų per 20 metų.
Deja, šie reikalai stringa ir lig šiol visoje Lietuvoje yra tik keletas šimtų daugiabučių su modernizuotais šilumos mazgais. Jei valstybė remtų gyventojų iniciatyvą ir suteiktų paskolas už mažesnes palūkanas, problemos būtų sprendžiamos gerokai sparčiau”, - spėjo Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorė.
