Projektų naujose narėse finansavimui O. Arango siūlo naudoti ne tik ES arba vietinių biudžetų, bet ir skolintas lėšas.

Trečiadienį Briuselyje vykusiame susitikime su Lietuvos žurnalistais O. Arango teigė manąs, kad naujosios ES narės kartais pernelyg susižavi iš ES biudžeto skiriamais pinigais, struktūriniais fondais. "ES biudžetas - apie 100 milijardų eurų, - tai niekai, palyginti su ES ekonomikos dydžiu, kurio bendras BVP siekia 9 trilijonus eurų. Biudžeto suma neviršija normalių ekonomikos svyravimų dydžio", - mano pareigūnas.

Anot jo, Lietuvos ekonomika augs, skirtumas nuo ES vidurkio mažės, atitinkamai mažės ir gaunamų struktūrinių fondų lėšos.

"Jei mąstote strategiškai, turite siekti pritraukti kuo daugiau investicijų kuo mažesnėmis vidutinėmis palūkanomis. Pinigai veltui - skamba gerai, tačiau naudodami tik biudžeto ar struktūrinių fondų pinigus galite padaryti klaidą, nes neišnaudosite visų plėtros galimybių. Jei esate atsakingas politikas ar verslininkas, tai naudokite sverto efektą", - siūlo O. Arango.

Paskolų naujosioms Europos Sąjungos narėms sumą EIB siekia padidinti iki 4 mlrd. eurų per metus. Pernai dešimčiai būsimų ES narių bankas išdavė 3,64 mlrd. eurų paskolų.

Europos investicijų bankas 15 įvairių projektų Lietuvoje yra suteikęs 253,4 mln. eurų paskolų, iš jų 151,1 mln. 2003 m. pradžioje jau buvo išmokėta projektų vykdytojams. Devyni dešimtadaliai investicijų teko ryšių ir transporto sektoriui. Į stambius privataus ir viešojo sektoriaus projektus bankas investuoja tiesiogiai, o paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui teikia per vietinius bankus. EIB kredito linijas šiam tikslui Lietuvoje yra gavę "Hansabankas", "NORD/LB", keli smulkesni bankai.

Briuselyje įsikūrusiame banke dirba apie 1100 žmonių. Banką valdo Europos Sąjungos šalys, jo įstatinis kapitalas - 150 mlrd. eurų.