„Kinkomas arklys yra ne priekyje karietos, bet gale. Galvojama, kad arklys, stumdamas karietą, galės geriau nustumti nei jis būtų priekyje. Esminis klausimas yra, jei šiemet sumažintume nedarbą, jokių problemų „Sodroje“ nebūtų. Jeigu nedarbas būtų 4-6 proc., „Sodra“gautų milijardus papildomų pajamų. Turi būti ieškoma, kaip pagyvinti verslą, gamybą ir tuo pačiu išspręsti žmonių, visuomenės ir „Sodros“ problemas“, – po antradienio posėdžio, kuriame svarstyta „Sodros“ reforma, žurnalistams sakė B. Lubys.
Jo teigimu nedarbą sumažintų pakeisti „naktinės mokesčių reformos“ sprendimai ir liberalizuoti darbo santykiai.
„Šiandien mes nebandome to ištaisyti (mokesčių – DELFI). Šiandien dar einama mokestinio apkrovimo didinimo link ir tuo pačiu didinamas nedarbas. Profsąjungos kartais kritikuoja, kad darbdaviai be reikalo atleido darbuotojus, tačiau čia yra klausimas, ar išplaukti penkiems, ar nuskęsti septyniems. Galbūt geriau, kad penki turėtų darbą“, – tvirtino B. Lubys.
Atneštų papildomai per 2 mlrd. Lt
LPK viceprezidentas Gediminas Rainys posėdyje skaičiavo, kad 2007 metais buvo 69 tūkst., o šiemet planuojama 330 tūkst. bedarbių, taigi jeigu daugiau nei 230 tūkst. bedarbių uždirbtų bent vidutinį atlyginimą, jie „Sodrai“ kas mėnesį sumokėtų po maždaug 700 Lt.
„Jeigu šiuo metu būtų toks pat nedarbas, koks buvo 2007 m., tai „Sodra“ surinktų daugiau nei 2 mlrd. Lt per metus ir nebeturėtų deficito. Jeigu mes turėtume tiek dirbančiųjų, kiek turėjome 2007 metais, mes galėtume šiandien skirstytis, nes „Sodra“ biudžeto deficitų neturėtų“, – tvirtino jis, pabrėždamas, kad būtinas ekonomikos skatinimo planas.
Jam antrino ir LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius.
„Ne pirmą kartą sakome, jog būtina numatyti, kad darbuotojas iškart turi būti įdarbinamas ir negali pradėti dirbti neturėdamas sutarties. Taip pat mes daug kalbėjome dėl darbo santykių lankstumo. Leiskite priimti laikinai darbuotoją nuolatiniams darbams, dabar darbdaviai bijo priimti darbuotojus, nes sunku juos atleisti. „Sodros“ įmokų surinkimą taip pat padidintų, jei viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tos įmonės, kurios dirba legaliai ir, pavyzdžiui, savo darbuotojams moka bent 60 proc. vidutinio atlyginimo“, – pasiūlymus nedarbo mažinimui vardijo jis.
Pramonininkų pasipiktinimą kėlė ir reikalavimas darbdaviui mokėti už pirmąsias septynias ligos dienas, nelaimingų atsitikimų darbe draudimo privatizavimas, jie ragino mokesčių lengvatomis skatinti vaikus auginančius tėvus grįžti į darbo rinką.
Abejojo, ar vien valdžia gali apversti ekonomikos ciklą
Tuo tarpu pramonininkams „Sodros“ reformos gaires pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė abejojo, ar vien Vyriausybės veiksmai gali pakeisti ekonomikos ciklą.
„Teoriškai skaičiai tai rodo, jei būtume 2007-2008 m. situacijoje, „Sodroje“ problemų nebūtų. Tada jų ir nebuvo. Ekonomika dabar yra kitokia nei buvo tada ir aš abejoju, ar vien tik valdžios pastangomis galima ekonomikos ciklą apversti. Galbūt galima jį sušvelninti, tačiau kažin, ar galima visiškai išvengti ekonomikos recesijų“, - kalbėjo ji.
Jos teigimu, Vyriausybėje yra sudarytos trys darbo grupės, rengiančios pasiūlymus, kaip sumažinti nedarbą, skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir liberalizuoti darbo santykius.
Septynių žingsnių pertvarka
Kaip DELFI jau rašė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmajam pertvarkos etapui siūlomą septynių žingsnių „Sodros“ reformą artimiausiems metams. Pirmiausiai siūloma iki 65-erių metų vėlinti pensinį amžių tiek vyrams, tiek moterims kasmet pridedant po pusmetį. Taip pat siūloma nebeskirti naujų I ir II laipsnio valstybinių pensijų.
Ministerija planuoja neįgaliųjų specialiesiems poreikiams ir slaugai skirti ne pinigines kompensacijas, o teikti socialines paslaugas.
Planuojama, kad nuo 2012 m. turėtų būti keičiama ir motinystės (tėvystės) išmokų tvarka. Ministerija siūlo leisti tėvams pasirinkti, kokio ilgio vaiko priežiūros atostogas rinktis. Nusprendusiems vaiką namuose auginti vienerius metus, jiems būtų mokama 100 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos“, o nusprendusieji namuose likti dvejus metus, pirmaisiais metais būtų mokama 60 proc., o antraisiais – 40 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos“.
Taip pat siūloma, kad pašalpa būtų skaičiuojama remiantis 24 mėnesių atlyginimu iki gimdymo arba 12 mėnesių atlyginimu iki nėštumo. Auginantiems du ir daugiau vaikų vienu metu būtų mokama ne daugiau nei 100 proc. atlyginimo, bet neperlipant nustatytų „lubų“.
Mažinant naštą socialinio draudimo biudžetui siūloma, kad už pirmąsias ligos dienas mokėtų darbdavys, o tik nuo aštuntos ši prievolė tektų „Sodrai“. Kilus verslo pasipiktinimui, pažadėta, kad įgyvendinus šį siūlymą, turėtų mažėti darbdavių įmokos į „Sodrą“.
Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo rūšį siūloma perduoti privačioms draudimo įmonėms, kurios esą būtų labiau suinteresuotos kontroliuoti darbų saugą įmonėse. Tokiu atveju žala dėl sužalojimo darbe būtų atlyginama vienkartine išmoka, o ligos pašalpa dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir toliau būtų mokama iš „Sodros“.
Taip pat norima „Sodros“ įmokų surinkimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Planuojama, kad visi šie pakeitimai įsigalios 2011-2012 m. Dėl konkrečios „Sodros“ pertvarkos ketinama apsispręsti per artimiausius mėnesius.
Dabartinė Vyriausybė „Sodros“ pertvarkos ėmėsi norėdama iki 2015 m. subalansuoti jos biudžetą. Šiemet planuojama, kad socialinio draudimo biudžeto deficitas bus 2,7 mlrd. Lt.
