Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtinga sudėlioti turtingiausių šalies verslininkų ar įmonių grupių dešimtuką. Kiekviena metodika turi daugybę minusų, tad sunku pateikti skaičius, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, kad vienas ar kitas neabejotinas Lietuvos milijonierius pats turtingiausias. Žurnalą „Valstybė” konsultavę ekspertai atkreipia dėmesį, kad, sudarant turtuolių sąrašus, dažniausiai daroma klaida yra ta, jog turtas vertinamas neatsižvelgiant į skolas ir kitus finansinius įsipareigojimus. Tarkim, žmogus turi butą, kainuojantį 1 mln. litų, ir 900 tūkst. litų skolų. Kitas neturi skolų, bet jo butas vertas tik 100 tūkst. litų. Kuris turtingesnis? Formaliai – pirmasis, tačiau realiai – antrasis.
Dar viena taip pat aktuali problema, skaičiuojant žmonių ar įmonių turtą, – sunkiai pasiekiamos konsoliduotos veiklos ataskaitos. Juk neretai koncernais ar grupėmis vadinamos verslo struktūros neturi jokio juridinio statuso, nors po rinkodaros pavadinimu slepiasi dešimtys vienokių ar kitokių bendrovių. Būtent todėl nusprendėme vertinti tik į biržos sąrašus įtrauktų Lietuvos bendrovių turtą. Žinoma, nuošalyje nepaliekant ir jų lietuvių savininkų nuosavybės vertės.
Šių metų sausio 8 d. „NASDAQ OMX Vilnius“ duomenimis, iš oficialiajame sąraše esančių lietuviškų bendrovių, kurių akcininkai yra privatūs šalies verslininkai, didžiausią kapitalizaciją (turto vertė, atskaičius skolas) turėjo bendrovė „Sanitas“ – 301,73 mln. litų. Palyginti su praėjusiais metais, įmonės kapitalizacija padidėjo 5,29 mln. litų. 20,56 proc. „Sanitas“ akcijų turi AB „Invalda“. Tai sudaro 75,43 mln. litų.
Remiantis biržos duomenimis, 2010 m. Ūkio banko kapitalizacija buvo 253,20 mln. litų (sumažėjo 7,37 mln. litų). 32,95 proc. šio banko akcijų priklauso Vladimirui Romanovui, tad jo nuosavybės vertė – 83,3 mln. litų.
Šiaulių banko kapitalizacija – 196,59 mln. litų. Šis skaičius, palyginti su 2009 m., sumažėjo 5,41 mln. litų. Gintarui Kateivai priklauso 5,86 proc. akcijų, arba 11,4 mln. litų.
Bendrovės „Pieno žvaigždės“ kapitalizacija išliko nepakitusi – 159,36 mln. litų. Juliui Kvaraciejui, valdančiam 19,76 proc. akcijų, tenka 31,39 mln. litų.
Bendrovė „Apranga“, palyginti su praėjusiais metais, savo kapitalizaciją padidino 4,43 mln. litų ir metų pradžioje ji buvo verta 156,48 mln. litų. 53,7 proc. šios bendrovės akcijų priklauso „MG Baltic“, o ši priklauso Dariui Mockui. Tad D. Mockaus valdomo turto vertė – 84,02 mln. litų. Papildomame „NASDAQ OMX Vilnius“ sąraše taip pat surasime bendrovę „Stumbras“, kurios vertė šių metų pradžioje buvo 182 mln. litų. 94,93 proc. akcijų valdo „MG Baltic“, vadinasi, D. Mockui atitenka dar 172,71 mln. litų.
118,86 mln. litų gali pasidžiaugti įmonė „City Service“ (per metus jos kapitalizacija sumažėjo 4,59 mln. litų), kurios 69,62 proc. akcijų valdo UAB „Rubicon Group“ su Andriumi Janukoniu priešakyje – jai tenka 82,72 mln. litų.
Bendrovės „Rokiškio sūris“ kapitalizacija taip pat nepakito – 115,33 mln. litų. Antanui Trumpai priklauso 12,33 proc., arba 14,18 mln. litų.
„Invaldos“ kapitalizacija – 85,14 mln. litų (išaugo 6,81 mln. litų). Vytautas Bučas valdo 22,5 proc. akcijų (19,15 mln. litų), Algirdas Bučas – 8,04 proc. (6,8 mln. litų), Darius Šulnis – 8,03 proc. (6,8 mln. litų). Kaip jau minėjome, „Invaldai“ priklauso penktadalis „Sanitas“ akcijų ir 66,63 proc. bendrovės „Vilniaus baldai“. Jos kapitalizacija – 33,03 mln. litų, „Invaldos“ dalis – 21,99 mln. litų.
„Utenos trikotažo“ kapitalizacija 2010 m. – 22,61 mln. litų. Daugiau kaip pusė bendrovės akcijų (arba apie 11,55 mln. litų) priklauso koncernui SBA, kurio savininkas Arūnas Martinkevičius. Šiam koncernui priklauso „Klaipėdos baldai“ (72,35 proc. akcijų), kurių kapitalizacija – 14,7 mln. litų, tad A. Martinkevičiui tenka dar 10,62 mln. litų.
Į akcijų biržos sąrašus įtraukta Vilkyškių pieninė savo vertės beveik nepakeitė – 28,42 mln. litų. Pusė jos akcijų priklauso Gintarui Bertašiui, vadinasi, apie 14,32 mln. litų.
„NASDAQ OMX Vilnius“ duomenimis (papildomas sąrašas), banko „Snoras“ kapitalizacija – 368,41 mln. litų. Raimondui Baranauskui priklauso ketvirtadalis akcijų, arba 92,1 mln. litų.
„Žemaitijos pienas“ šiais metais savo vertę, nors ir nedaug, bet padidino – nuo 49,83 mln. litų (2009 m.) iki 50,31 mln. litų. Algirdui Pažemeckui, valdančiam 44,15 proc. akcijų, priklauso 22,18 mln. litų.
Dėmesio verta ir AB „Alita“: šiais metais jos kapitalizacija siekia 14,68 mln. litų (Vytautas Junevičius turi 41,90 proc. akcijų, tad jam tenka 6,15 mln. litų). Ši bendrovė valdo ir 94,9 proc. įmonės „Anykščių vynas“, kurios vertė siekia 16,69 mln. litų. Taigi AB „Alita“ turtas padidėja 15,83 mln. litų, o tai išaugina ir V. Junevičiaus turtą.
Žinoma, „NASDAQ OMX Vilnius“ skelbiama į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių vertė daugiau teorinė, nes niekas negali garantuoti, kad būtent už tokias pinigų sumas būtų galima be vargo parduoti turimas akcijas. Tačiau tai bemaž vienintelis objektyvus kriterijus, skaičiuojant svetimą turtą. Kas gauna aukso medalį? D. Mockus, kurio viešasis turtas, įvertinus į biržų sąrašus įtrauktų bendrovių akcijų dalį, sudaro 256,73 mln. litų.
O kur kiti tradiciškai turtingiausiais vadinami Lietuvos verslininkai? Apie viską iš eilės.
Tradicinis turtuolių sąrašas
Kadangi taip ir neatradome objektyvios metodikos, kaip apskaičiuoti stambiausiųjų šalies verslininkų turtus, dviračio neišradinėsime ir pasiremsime viešojoje erdvėje prieinama informacija, kurią praėjusių metų birželį paskelbė žurnalas „Veidas“. Taigi turtuolių dešimtukas buvo toks:
· Bronislovas Lubys (AB „Achemos grupė“ pagrindinis akcininkas ) – 2 mlrd. litų (2008 m. – 3 mlrd. litų);
· Nerijus Numavičius („Vilniaus prekybos“ dešimtuko pagrindinis akcininkas) – daugiau kaip 1,9 mlrd. litų (2008 m. – 2,8 mlrd. litų);
· Darius Mockus („MG Baltic“ savininkas) – daugiau kaip 720 mln. litų (2008 m. – 2,3 mlrd. litų);
· Vladimiras Romanovas (vienas Ūkio banko ir ŪBIG savininkų) – apie 700 mln. litų (2008 m. – 1 mlrd. litų);
· Augustinas Rakauskas (su šeima valdo „Senukų“ prekybos centrų tinklą) – daugiau kaip 684 mln. litų (2008 m. – 1,4 mlrd. litų);
· Arūnas Martinkevičius (SBA koncerno savininkas) – daugiau kaip 670 mln. litų (2008 m. – 740 mln. litų);
· Vidmantas Kučinskas (vienas bendrovės „Arvi ir Ko“ savininkų) – daugiau kaip 560 mln. litų (2008 m. – 857 mln. litų);
· Visvaldas Matijošaitis (pagrindinis „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkas) – daugiau kaip 549 mln. litų (2008 m. – 784 mln. litų);
· Rimandas Stonys (vienas bendrovės „Dujotekana“ akcininkų) – daugiau kaip 450 mln. litų (2008 m. – 600 mln. litų);
· Jolanta Blažytė-Uspaskich (viena koncerno „Vikonda“ savininkių) – apie 400 mln. litų (2008 m. – apie 110 mln. litų).
Žurnalą „Valstybė” konsultavę įmonių finansų ekspertai įsitikinę, kad šiandien išvardytų verslininkų turtas gerokai mažesnis – ir dėl ekonominės krizės, ir dėl vertinimo kriterijų, neleidžiančių tiksliai nustatyti nuosavybės dydžio. Tarkim, B. Lubio įmonių turto vertė pastebimai nukrito, tad dėl jo kaip turtingiausio šalies žmogaus statuso galima drąsiai ginčytis. Krizė smogė ir mažmeninei prekybai, kurioje lyderė buvo „Maxima“, tačiau N. Numavičius bent jau gavo grynųjų likvidavus „Leo LT“. Įvertinus prekybos centrų apyvartas, atskaičius skolas, pridėjus „Akropolius“ ir vaistinių tinklą, N. Numavičiui gal ir galima būti priskirti milijardą litų, bet ne dvigubai daugiau.
Ekspertams abejonių kelia ir kitų turtingiausiųjų dešimtuke esančių verslininkų turto vertė – kai kuriuos iš jų sunkmetis prispaudė ne juokais, tad ir praradimai didžiuliai. Kas žino, kaip iš tikrųjų sekasi „Vičiūnų“ įmonių grupei ar kiek R. Stonys turi skolų? Čia ir peršasi išvada, kad objektyviausiai galima įvertinti tik į biržos sąrašus įtrauktas bendroves. Šiaip ar taip, tik rinka parodo, kas ko vertas ir vienas pavyzdžių – „Agrowill Group“. 2008 m. bendrovė buvo vertinama 36,6 mln. litų, bet 2010 m. sausio biržos skelbiama kapitalizacija liudija, kad beliko tik 8,63 mln. litų.
Neatsižvelgiant į skaičių ir pozicijų lentelėse interpretacijas, turtingiausių bendrovių, verslo grupių ir žmonių sąrašai suteikia galimybių įžvelgti tam tikrų tendencijų, nemažai pasakančių apie Lietuvos ekonomikos struktūrą ir pokyčius. Koks verslas vyrauja? Mažmeninė prekyba ir dažniausiai su žemės ūkio produkcija susijusi gamyba. Ar tai perspektyvu? Šiandien – taip, nes tai atspindi paklausą ir vartojimo struktūrą.
Pasak ekspertų, stabiliai vertingos finansinių paslaugų ir infrastruktūros įmonės, taip pat farmacijos bendrovės. Kalbant apie tai, kurios sritys turi daugiausia potencialo atsitiesti, peršasi paprastas atsakymas – tos, kurios krito skaudžiausiai. Jeigu augimą skaičiuotume ne procentais, o absoliučiai, iki buvusio lygio daugiausia galimybių pakilti turi infrastruktūros (energetika, telekomunikacijos ir t. t.) bendrovės, tačiau su sąlyga, kad nebus devalvuotas litas. Taip pat neblogų perspektyvų gali tikėtis ilgalaikes eksporto sutartis sudariusios įmonės ir tie, kurie dirba su Europos Sąjungos lėšomis finansuojamais projektais.
Svetimus pinigus skaičiuoja ir kitose šalyse
Žurnalo „Forbes“ duomenimis, per šią ekonominę krizę 400 turtingiausių amerikiečių turtas sumažėjo 300 mlrd. JAV dolerių, arba 19 procentų. Bene daugiausia nuostolių 2008 m. patyrė antras pagal turtingumą amerikietis Warrenas Buffettas – apskaičiuota, kad jis galėjo prarasti 10 mlrd. JAV dolerių, nes investicinės bendrovės „Berkshire Hathaway“ akcijos atpigo 20 proc. (40 mlrd. JAV dolerių). Apie 7 mlrd. dolerių prarado ir turtingiausias JAV žmogus – „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas. Jo turtas dabar vertinamas 50 mlrd. JAV dolerių.
2009 m. rugsėjį estų leidinys „Aripaev“ paskelbė savų turtingiausiųjų sąrašą ir konstatavo, kad iš 42 milijardierių (vertinant Estijos kronomis) beliko tik 22. Praėjusių metų duomenimis, turtingiausias žmogus Estijoje buvo Toomasas Annusas, kuriam priklauso didžiausia šalyje statybų bendrovė „Riverito“ (buvusi „Merko Grupp“). Jo turtas įvertintas apie 580 mln. litų. Antroje vietoje – Fiodoras Bermanas, pagrindinis laivų statybos ir remonto gamyklos „BLRT Grupp“ akcininkas. Jo turtas vertinamas 526 mln. litų. Trečiasis – laivininkystės bendrovės „Tallink Group“ bendraturtis Ennas Pantas, turintis apie 445 mln. litų
Dar Estijos turtingiausiųjų sąraše galima rasti statybos, gabenimo, bankininkystės ir investicinių bendrovių savininkų, tačiau nė vieno prekybos atstovo.
Visai kitaip atrodo Vokietijos turtuoliai. 2009 m. spalį žurnalas „Manager Magazine“ padedant ekspertams apskaičiavo, kad vokiečių turtingiausieji – būtent prekybininkai. Pirmos dvi vietos sąraše priklauso broliams Theo ir Karlui Albrechtams, valdantiems prekybų centrų tinklą „Aldi“. Garbaus amžiaus sulaukusiems ir prekybos centrų imperiją sukūrusiems vokiečiams priklauso daugiau nei 32 mlrd. eurų.
Trečia vieta atitenka Dieteriui Schwarzui, prekybos centrų „Lidl“ savininkui, – 10 mlrd. eurų. Žurnalas „Manager Magazine“ atkreipia dėmesį, kad pasaulinė ekonominė krizė pačių turtingiausių vokiečių turtą apkarpė 12 procentų.
Remiantis kitais šaltiniais, dar 2008 m. trečią vietą buvo užėmusi prekybos paštu sistemą valdanti Michaelio Otto šeima – jų bendras turtas vertintas 18,2 mlrd. JAV dolerių. Iki didžiosios ekonominės katastrofos, ypač kai kurioms pramonės šakoms, į Vokietijos turtuolių penketuką patekdavo ir Susanne Klatten, BMW ir chemijos koncerno „Altana“ akcininkė (jos turtas buvo vertinamas 13,2 mlrd. JAV dolerių). Tačiau bene skaudžiausia istorija nutiko Adolfui Merckle: farmacijos koncerno „Ratiopharm“ įkūrėjas, kontroliavęs įmonę „HeidelbergCement“ (apyvarta – 11 mlrd. eurų) bei antrą Europoje didmeninę vaistų prekybos bendrovę „Phoenix Pharmahandel“ (apyvarta – 21,6 mlrd. eurų), praėjusiais metais nusižudė. Milijardierių pažinoję žmonės tvirtino, kad A. Merckle nesugebėjo atsitiesti, nes per krizę neteko šimtų milijonų eurų. Taip, jis prarado pinigų dėl kritusių vertybinių popierių kainų (vien „Volkswagen“ akcijos jam atnešė apie 400 mln. eurų nuostolių), bet tai tikrai nebuvo pasaulio pabaiga.
Remiantis „Forbes“ sudaromais pasaulio turtuolių sąrašais, į dešimtuką patenka keturi europiečiai. Be jau minėtų brolių Albrechtų (2009 m. duomenimis, užėmusių 6 ir 9 vietas) ir ispano Amancio Ortegos (mados imperijos „Zara“ įkūrėjas ir prezidentas), garbingiausią penktą vietą užima švedas Ingvaras Kampradas – IKEA įkūrėjas. Jo šeimos turtas vertinamas 22 mlrd. JAV dolerių.
Saviškių turtus suskaičiavo ir danų leidinys „Berlingske Nyhedsmagasin“ – praėjusių metų rugsėjį jis paskelbė turtingiausių Danijos piliečių penkiasdešimtuką. Šių piliečių turto bendra vertė sudaro 277 mlrd. Danijos kronų. Skaičiuojant JAV doleriais, danų turtuolių turtas, palyginti su 2008 m., sumenko 33,4 mlrd. JAV dolerių, o priežastis vis ta pati – sumažėjęs pelnas ir kritusi daugelio įmonių vertė. Vienaip ar kitaip, sąrašo lyderis – Arnoldas Mærskas Mc Kinney Mølleris, laivininkystės ir naftos bei dujų bendrovės savininkas. Jo turtas vertinamas „tik“ 16 mlrd. JAV dolerių, nes 2009 m. danų milijardierius prarado net apie 40 proc. savo verslo vertės.
Antra vieta Danijos turtingiausiųjų sąraše priklauso Kirkui Kristiansenui. Jis su šeima valdo bendrovę „Lego“, kurios vertė – 3,87 mlrd. JAV dolerių. Nuo jų nelabai atsilieka bendrovės „Danfoss“, gaminančios energiją tausojančią įrangą, savininkai – Clausenų šeima, turinti 3,7 mlrd. JAV dolerių.
Užsienio pavyzdžiai tik parodo, kad ekonominė krizė gerokai sumažino milijardierių ir milijonierių turtus, o kai kam baigėsi ir itin tragiškai. Lietuviai – ne išimtis. Bet verkti nėra ko: net jei piniginė ir palengvėjo, tai atitaisoma. Kaip sakė bendrovės „Apple“ įkūrėjas ir vadovas Steve’as Jobsas, „Sugebėjimas atminti, kad mirsi, yra geriausias būdas iš visų, kuriuos žinau, norint ištrūkti iš mąstymo spąstų, sakančių, kad gali ką nors prarasti.“
