Komisaras minėjo, kad pirmuoju išbandymu taps valstybių narių balsavimas dėl siūlymo leisti patvirtinti naują maisto produktų gamybai naudojamą genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšį - BT11 saldžiuosius kukurūzus, kuriuos siūlo Šveicarijos bendrovė "Syngenta AG".

"Syngenta" produktą atitinkamas rinkos priežiūros komitetas gali svarstyti iki šių metų pabaigos", - Europos Parlamento nariams sakė Airijai atstovaujantis D. Byrne’as. Sprendimą dėl šių genetiškai modifikuotų kukurūzų turėtų priimti už uždarų durų posėdžiaujantis komitetas, kurio veikloje dalyvauja valstybių narių ir Europos Komisijos atstovai. Minėtas komitetas sprendimus priima paprasta balsų dauguma.

D. Byrne’as pridūrė, kad kitąmet komitetas svarstys kitą genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšį - JAV gamintojos "Monsanto" produktą GA21 "Round-up Ready", kuris taip pat naudojamas maistui.

ES šalys kol kas nesutaria dėl genetiškai modifikuotų produktų, nors ir buvo priimtas ne vienas teisės aktas, skirtas reglamentuoti su biotechnologijomis susijusius pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai. Europoje jau galioja taisyklės dėl genetiškai modifikuotų javų auginimo, o nuo kitų metų pavasario turėtų įsigalioti teisės aktas, nustatysiantis maisto produktų ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų, žymėjimą.

Šiuo metu valstybės narės bando susitarti dėl sėklos grynumo taisyklių, nustatysiančių didžiausius leistinus genetiškai modifikuotų organizmų kiekius tradiciniuose javuose. ES šalys taip pat svarsto priemones, padėsiančias užkirsti kelią genetiškai modifikuotų javų plitimui į tradicinius pasėlius.

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos dienraštis "Guardian" paskelbė informaciją iš britų mokslininkų ataskaitos, kurioje teigiama, jog masinis genetiškai modifikuotų rapsų ir cukrinių runkelių auginimas gali pakenkti tam tikroms augalų bei gyvūnų rūšims. Oficialiai ataskaita bus paskelbta kitą savaitę.

JAV žemdirbiai atidžiai stebi pokyčius Europoje, tikėdamiesi plėsti dviejų naujų kukurūzų rūšių auginimą, jei šias rūšis patvirtintų ES. Amerikiečiai teigia, jog ES taikomas draudimas jiems kasmet atsieina 300 mln. JAV dolerių, kurie prarandami dėl menkesnio, daugiausia - kukurūzų, eksporto.

Biotechnologijas remiančios Jungtinės Valstijos bei Kanada ir Argentina vadina ES sankcijas neteisėtomis ir bando jas užginčyti Pasaulinėje prekybos organizacijoje.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją