Banko analitikų nuomone, dėl itin išaugsiančių valstybių skolų viena kitai turėtų griūti ekonomika ir prasidėti nauja krizė. Šios skolos neva per porą ateinančių metų padidės iki 45 trln. JAV dolerių, o per ateinantį dešimtmetį dar padvigubės.
Jei jau bankai prognozuoja pragaištį, vadinasi, anksčiau ar vėliau pasaulio pabaiga įvyks. Ir nesvarbu, ar pragare neliks vietos ir mirusieji prisikels ir pavirs zombiais, ar į Žemę smogs milžiniška kometa, ar mes susinaikinsime sukeldami Trečiąjį pasaulinį karą. Katastrofa įvyks ir tai neišvengiama. Majų pranašystės ir prancūzų bankai pasaulio pabaigą regi 2012 metais. Kodėl?
Senų senovėje Centrinėje Amerikoje gyvavę majai ir actekai buvo pasiekę civilizacijos aukštumas, turėjo raštą, aritmetiką, stebėjo žvaigždes. Sakoma, kad rato jie neišrado ir žmones dievybėms aukojo, bet, mano nuomone, ratas atogrąžų džiunglėse nebuvo praktiškas nei tais laikais, nei dabar. Užtat skraidyti oro balionais jie mokėjo.
Majai turėjo kalendorių, kuriame įrašai sudėlioti taip, jog 2012 m. gruodžio 21 arba 23 d. – galutinė data. Iki kokio įvykio skaičiuojamas laikas? Savaime suprantama, kad pasaulio pabaigos! Juk net planetos išsirikiuoja į vientisą liniją, o mūsų Saulės sistema nusileis žemiau Paukščių Tako galaktikos.
Vis dėlto senovės majų pranašystėse apie pasaulio pabaigą nekalbama, bet šamanai datą pažymi ir apibūdina kaip naujos eros pradžią. Žvelgiant į mūsų kalendorius, 2012 m. pro Žemę praskris antrasis didžiausias sekamas dangaus kūnas, Londone įvyks olimpinės žaidynės, debiutinis „The Beatles“ albumas praras autoriaus teises ir taps viešas, įvyks pora saulės užtemimų ir gruodžio 31 d. nustos galioti Kioto protokolas.
Penketukas
Kadangi zombių apokalipsės kol kas neįmanoma numatyti (o ir ji tikrai bus), apsiribosime pačių populiariausių visuotinių pabaigų penketuku.
Penktoje vietoje – garbinga ir pati nerealiausia teorija apie Žemės geomagnetinių polių persisukimą (nepainiokite su ašigalių persisukimu). Jį suaktyvinti galėtų Saulės žybsnis, jis visiškai susilpnintų Žemės magnetinį lauką ir ašigalių poliai apsikeistų vietomis. Mokslininkai tikina, kad pastarasis toks pokytis įvyko prieš 780 tūkst. metų, tačiau pabrėžia, kad toks dalykas negali turėti konkrečios pradžios, nes viskas vyksta pamažu ir tam reikia bent 5 tūkst. metų.
Tačiau kosmose skriejantis palydovas „Themis“ visiškai neseniai Žemės magnetiniame lauke aptiko milžinišką skylę, per kurią, suaktyvėjus Saulei, patektų 10–20 kartų daugiau kenksmingų dalelių. Žemės magnetinis laukas saugo nuo šių dalelių, nes iš Saulės atlekiantys jonai ir elektronai turi krūvį, tad laukas juos nukreipia kita kryptimi.
Ketvirtą vietą vainikuoja mistiškai atsirasiančios planetos Nibiru, arba X, susidūrimas su Žeme. Po šio susidūrimo kils pasaulių karai, o likusius gyvuosius užkapos angelai (taip, daugelis tiki, kad angelai atkeliauja būtent iš tos planetos, kuri kas 3 500 metų praskrenda pro mus).
Trečioje vietoje – teorija, teigianti, kad dėmesį derėtų atkreipti į tai, jog 2012-ųjų pabaigoje planetos išsidėstys tiesia linija ir atsidurs prie tarp Saulės ir mūsų galaktikos centre esančios labai masyvios juodosios skylės. Toks planetų išdėstymas užfiksuotas 1998 metais. Jei nebūsim įtraukti į galaktikos centrą (o ten labai gražu, nėra nakties, nes dangus – mirganti ir šviečianti žvaigždžių upė), tikimasi, kad bent Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos Didysis hadronų greitintuvas atvers juodąją skylę. Anksčiau ar vėliau jis tai veikiausiai padarys, o gal jau padarė, tačiau tik milisekundei ir labai mažą.
Antroje vietoje garbingai „stovi“ dirbtinis intelektas. Jis sukels branduolinį karą, jei mums to nepavyktų padaryti patiems. Tinklo „Skynet“ ir terminatorių neturėsime, bet ar bus karas, niekas žino. Branduolinis ginklas garantuoja taiką, nes bet kas, smogęs pirmas, žinos, jog sulauks pelnytos atsakomosios reakcijos. Šiuo atveju sunku sutikti su Baracko Obamos noru nusiginkluoti ir tapti taikiniu visiems. Jei žinai, kad JAV nesmogs atgal, nes neturi branduolinių galvučių, kodėl nepakartojus „9/11“?
Pirma vieta atitenka netikėtam susidūrimui su kometa ir itin aktyviam Saulės žybsniui. Jei tai nesunaikintų visos gyvybės Žemėje, tikrai sukeltų modernios civilizacijos žūtį. Visų pirma apie dangaus kūnus. Kandidatų keli, realiausias – senovės egiptiečių dievybės Apofio vardą gavęs asteroidas 2000SG344. Arčiausiai Žemės jis turėtų priartėti 2036 m., o jei skriedamas pro Žemę 2029 m. pakliūtų į mūsų planetos sukurtą gravitacinę duobę, sėkmingai į ją rėžtųsi. Bet nerimauti neverta, nes šį sykį planetą gelbės ne Bruce’as Willisas, bet rusų kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“, mat jei asteroidas rėšis, tai rėšis į Rusiją ir joje atsirastų Prancūzijos dydžio dykuma. Jei prisižiūrėjus filmų atrodo, jog veiksmingiausia asteroidą ištaškyti į gabalus naudojant branduolinius užtaisus, tikrovėje tai būtų pats blogiausias žingsnis, mat į Žemę rėžtųsi nebe vienas akmens luitas, o keli šimtai tūkstančių. „Roskosmos“ vadovybė norėtų sukurti aparatą, kuris nutūptų ant Apofio ir bandytų pakeisti jo orbitą. Tikėkimės, jog, užuot nukreipę, rusai nepadarytų taip, kad asteroidas tikrai įsirėžtų į Žemės orbitą ir dar veikiausiai kur nors Vakarų Europoje ar JAV.
90 sekundžių
Nors daugumą pasaulio pabaigos scenarijų reikėtų vertinti gana skeptiškai, vienas realiausių ir tikrai galinčių įvykti 2012 m. – Saulės žybsnis. JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA jau patvirtino, kad tais metais tikimasi itin suaktyvėjusios Saulės (Saulė aktyvės ateinančius 50 metų). NASA tyrėjai labai atsargiai apkalba ir majų žadamą naują erą.
Įsivaizduokite: vos 90 sekundžių trunkantis Saulės žybsnis akimirksniu paskandintų dalį pasaulio tamsoje, o padariniai būtų katastrofiški. Prabėgus pirmiesiems metams Pasaulio bankas JAV priskirtų prie besivystančių trečiojo pasaulio šalių, sunaikintą infrastruktūrą bandytų atkurti Vakarų Europa, Skandinavija, Kinija ir Japonija. Štai tokie audros, praūžusios už 150 mln. km, padariniai. Ar toks scenarijus galimas?
Taip, ir jis jau įvyko 1859 m., kai Saulėje kilusi magnetinė audra smogė visiškai paralyžiuodama telegrafo ryšį, o neregėto stiprumo pašvaistės buvo matomos net Floridoje, JAV. Pasaulis nesugriuvo tik todėl, kad tuo metu moderniųjų elektrinių technologijų buvo labai mažai. Šiandien Saulės vainiko medžiagos išmetimas sukeltų elektromagnetinius trikdžius. Esant dideliam pliūpsniui būtų sujaukta dauguma elektros tiekimo sistemų, o tai sukeltų chaosą. Technologijų griūtis sukeltų ir ekonomikos griūtį, paniką, galbūt net karinius konfliktus. Juk karinė technika apsaugoma nuo elektromagnetinių trikdžių, tad naikintuvai galės skraidyti, o tankai riedėti.
Didžiausia problema – elektros transformatoriai, kurių dauguma vos susitvarko su esamu srovės stipriu. Akimirksniu atsiradusi apkrova sugadintų transformatorių ir sujauktų elektros tinklą. Labiausiai paplitę 500 ir 700 tūkst. kilovoltų galios transformatoriai lengvai pažeidžiami. Kinai kalba apie atsparesnius 1 mln. kilovoltų galios transformatorius, bet jie – tik toli ateityje. Susprogęs transformatorius negali būti taisomas vietoje, dažniausiai jis visai netaisomas. Užsakius galingą transformatorių, jo tenka laukti apie porą metų.
Egzistuoja išankstinio perspėjimo sistema – palydovas ACE, nutolęs nuo Žemės milijoną kilometrų Saulės link. JAV elektros tinklų operatoriai perspėjimą apie tragiškus padarinius gautų prieš 15–45 minutes, tačiau išjungti tinklą kainuotų apie 10 mlrd. JAV dolerių. Magnetinė audra gali ir nepasiekti Žemės, tad priverstinis tinklo išjungimas ne tik atneštų finansinių nuostolių, bet ir sunervintų gyventojus. Palydovo rodmenys gali būti ir netikslūs, nes jo darbas buvo planuojamas vos penkeriems metams, o kosmose jis leidžia jau vienuoliktus. Nors JAV prezidentas kalba apie galimus pasirengimo planus, palydovo keisti nauju kol kas neplanuojama.
Ar majai buvo teisūs ir nauja era prasidės katastrofa, pamatysime ateityje. Lietuva nepriklauso technologiškai labai išsivysčiusiomis šalims, o ir geografinė vieta saugi, tad galimos katastrofos padariniai jaustųsi, bet nebūtinai pragaištingi. Šiaip ar taip, ruoštis visuomet verta. Maisto nekaupkite, bet, sutaupę pinigų, dyzeliu varomą elektros generatorių namo rūsyje įsirengti derėtų. Jei saugumas visų svarbiausia, internete galėsite įsigyti net specialius bunkerius, atsparius spinduliuotei ir greta sprogusiai branduolinei galvutei. Atsarga gėdos nedaro.
Majų kalendorius
Majų turėtas kalendorius itin sudėtingas, tačiau tikslus, sudarytas iš penkių ciklų, tarpusavyje derinant dvidešimtinę ir aštuoniolikinę skaičiavimo sistemas bei tris datavimo metodus. Nesigilinant į matematikos vingrybes, skaičiavimo principą lengviausia suprasti tiesiog užrašant matricą:
0.0.0.0.1 atitinka 1 kin, t. y. 1 dieną
0.0.0.1.0 atitinka 1 uinal, sudaryta iš 20 kin, t. y. 20 dienų
0.0.1.0.0 atitinka 1 tun, sudarytą iš 18 uinal, t. y. 360 dienų
0.1.0.0.0 atitinka 1 katun, sudarytą iš 20 tun, t. y. apie 20 metų
1.0.0.0.0 atitinka 1 baktun, sudarytą iš 20 katun, t. y. apie 394 metus
Kin, tun ir katun gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 19, uinal įgyja reikšmes nuo 0 iki 17, o baktun – nuo 1 iki 13, tad majų eros pradžia žymima 13.0.0.0.0. Laikas pradėtas skaičiuoti 3114 m. pr. Kr., tad kalendorius baigsis ir pirminę reikšmę pasieks 2012 m. gruodžio 21 dieną.
Pasaulio pabaigos tikimybės
Susidūrimas su asteroidu – 1 iš 700 000
Supernovos sprogimas – 1 iš 10 000 000
Mirtinas gama spindulių pliūpsnis – 1 iš 14 000 000
Į mus atlėks juodoji skylė ir mus įtrauks – 1 iš 1 000 000 000 000
Saulės pliūpsnis, tarpplanetinis karas, gęstanti Saulė prarys Žemę, galaktikos žuvimas, visatos pabaiga neįvyks mūsų gyvenime, bet neišvengiama ilguoju laikotarpiu.
Remiantis tyrėjais, pranašais ir pranašystėmis, pasaulio pabaiga jau turėjo įvykti 1988, 1983, 1974, 1960, 1953, 1936, 1919, 1914, 1891 ir 1844 metais.
