Šio mėnesio pradžioje Vyriausybė su neslepiamu džiugesiu paskelbė išplatinusi 2 mlrd. dolerių obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis. Ne visi supratome džiugesio priežastį, nes metinės palūkanos labai didelės. Finansų analitikai paskelbė, kad palūkanos galėjo būti nors 0,5 proc. mažesnės, per 10 metų būtume sutaupę apie 10 mln. dolerių. Dar daugiau abejonių kelia tai, kad skolintasi JAV doleriais. O tai gali atnešti 160 mln. litų nuostolių.
Nustebo net ministrė
Kol kas niekas neatsakė į klausimą, kodėl skolinamės doleriais? Paprastai Europos Sąjungos šalys dažniau ima kreditus eurais, ypač euro zonos šalys. Lietuva irgi planuoja tapti euro zonos nare.
Skolinimosi dieną (šių metų vasario 4 d.) dolerio kursas buvo 2,48 Lt, o šį penktadienį – 2,55 Lt. Taigi skaičiavimai paprasti – per 22 dienas Lietuvos skola išaugo nuo 4,96 mlrd. Lt iki 5,12 mlrd. Lt – apie 160 mln. Lt. Žinoma, A.Kubiliaus neverta lyginti su Vorenu Bafetu ar Georgu Sorosu. Fizikui nelengva ieškoti tiesiausio kelio klaidžiose finansų džiunglėse.
Tačiau A.Kubilius ne vienas braunasi per tas džiungles – jam skina kelią jaunasis finansų patarėjas Mykolas Majauskas, mums prisiekęs, kad darbo vietą investiciniame banke „Barclays Capital“ į premjero patarėjo kėdę išmainė ne dėl pinigų. Tikriausiai norėjo mus išgelbėti? Kalbama, kad A.Kubilius aklai pasitiki šiuo jaunuoliu. VL žiniomis, kai kurie Finansų ministerijos (FM) tarnautojai tiesiog nuleidžia rankas – neretai neužtenka net finansų ministrės pritarimo. Jeigu idėjai nepritaria jaunasis Mykolas, kurčias lieka ir premjeras.
Neoficialiomis žiniomis, šį kartą net finansų ministrė Ingrida Šimonytė nustebo, kai buvo nuspręsta obligacijų emisiją dar kartą platinti doleriais. Valiutų kursai, žinoma, svyruoja, tačiau pastaruoju metu vis daugėja svarių argumentų dolerio stiprėjimo naudai. Dolerio vertė auga ne vieną ar dvi savaites, bet jau tris mėnesius. Ir, svarbiausia, yra daug veiksnių, kad šis augimas – neatsitiktinis. O populiariai kalbant, kuo dolerio vertė greičiau augs, tuo didės mūsų skola. Tiksliau, jau dvi skolos, t. y. iš viso 6,5 mlrd. USD. Juk mes planuojame kažkada įsivesti eurą. Taigi litus ar būsimuosius eurus turėsime konvertuoti ir grąžinti skolą doleriais.
Nekrologo doleriui neperskaitė
Kodėl taip atsitiko? Žinoma, kai ateis laikas skolą grąžinti, labai tikėtina, bus jau kita valdžia. Po manęs – nors ir tvanas? Gal dabartinis premjeras įsitikinęs prasta dolerio ateitimi? Tačiau viešnagės JAV metu nekrologo doleriui jis neperskaitė.
„Tikėkime, kad doleriais buvo tinkamesnis pasiūlymas“, – bando spėlioti „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterija Rojaka.
Dabar doleris auga stabiliai. Kaip ilgai tai tęsis? Sunku pasakyti, tačiau akivaizdu, kad jau tris mėnesius doleris su menkais svyravimais kopia į kalną.
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis, kaip ir pridera, saugo Vyriausybės mundurą: „Finansų ministerija pasirenka optimalias skolinimosi sąlygas. JAV kapitalo rinka šių metų pradžioje buvo likvidesnė nei Europos. Be to, 2009 m. spalio mėnesį JAV kapitalo rinkoje išplatintų Vyriausybės 5 metų trukmės (1,5 mlrd. USD) obligacijų paklausa rinkoje ir prekyba antrinėje rinkoje rodė, kad mūsų šalies Vyriausybės vertybiniai popieriai yra paklausūs ir domina potencialius investuotojus.
Skolinti pinigai kol kas pravalgomi
Pinigų tikrai trūksta, reikia skolintis. Ne tik Lietuva skolinasi. Tačiau apmaudu, kad skolinantis, regis, nekyla skausmingų minčių apie paskolos grąžinimą. Premjeras ir finansų ministrė abejingai reaguoja sulaukę priminimo, kad sumažinus kai kuriuos mokesčius į valstybės biudžetą patektų daugiau lėšų, nes daugiau žmonių pajėgtų mokesčius mokėti, mažiau siektų juos slėpti.
„Žinau šią teoriją, tačiau niekas negali garantuoti, kad taip bus iš tikrųjų. Jeigu sumažinsime mokesčius, o lėšų daugiau nesurinksime?“ – klausimu į klausimą atsako finansų ministrė I.Šimonytė.
Buvęs finansų ministras, dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius apgailestauja dėl itin išaugusios valstybės skolos. Jo teigimu, Vyriausybė nepaiso svarbaus principo – skolintas lėšas nukreipti į investicines programas, kurios kurtų darbo vietas ir vėliau mokesčiais papildytų valstybės kišenę: „Deja, kol kas skolinti pinigai pravalgomi.“
Kiekvieno skola – 8 tūkstančiai litų
Finansų ministerijos atstovai negalėjo pasakyti, kiek vienam gyventojui per metus reikia sumokėti valstybės skolos ir palūkanų. Teisinamasi, kad skelbiant statistiką vadovaujamasi tarptautiniais standartais, o juose tokių duomenų pateikti nereikalaujama. Tačiau skaičiuoja kiti. Štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kad 2009 m. pabaigoje centrinės valdžios skola sudarė 26,9 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas spalio pabaigoje buvo skolingas daugiau nei po 8 tūkst. Lt.
Šįmet padėtis nepagerės. Finansų ministerijos specialistų teigimu, šių metų pabaigoje valstybės skola gali sudaryti 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Taigi kas ketvirtas šįmet iš valstybės biudžeto išleistas litas (neskaičiuojant ES lėšų) bus pasiskolintas.
Draudimo sąlygos neskelbiamos
Pagal Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategiją, nuo valiutų kursų svyravimų draudžiamas kiekvienas sandoris, sudaromas ne litais arba ne eurais. Pasak Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio, šį kartą Lietuva pasinaudojo šia galimybe. Kokiomis sąlygomis?
„Apibendrinta informacija apie sandorį vėliau bus pateikta ataskaitose apie valstybės skolą ir jos valdymą“, – aptakiai atsako A.Želionis.
Deja, neskelbiama, kokiomis sąlygomis apdraustas sandoris praėjusių metų spalio mėnesį, kai buvo išplatinta 1,5 mlrd. USD obligacijų emisija. Labai tikėtina, kad nesužinosime ir šį kartą. Galime tik numanyti – jeigu draudimas būtų mums labai palankus, tai Vyriausybė tokios progos pasigirti nepraleistų. Dabar – tyla.
Garsiojo investuotojo prognozė
Graikijoje nesiliauja streikai. Mes, lietuviai, esame kantresni – joks graikas Lietuvoje įprastomis sąlygomis tiesiog neišgyventų. Tokia išvada nepranašauja nieko gero, nors euro zonos ekonomikoje Graikijos dalis tesiekia 3 proc. Svarbiau, kad Graikija morališkai žlugdo eurą.
Štai garsusis investuotojas G.Sorosas, kurį sunku apkaltinti dolerio palaikymu, šią savaitę viešai išrėžė labai nelinksmus žodžius apie euro ateitį:
„Net išgelbėjus Graikiją, euro ateitis liktų neaiški.“ Milijardierius neatmeta ES galimybių išgelbėti Graikiją, tačiau tuo pat metu priduria, kad ES rinkoje reikia agresyvesnės kontrolės. Deja, net po Graikijos skandalo jokių priemonių kol kas nesiimta.
Turėjo pasirinkti konsultantus
Marius Dubnikovas, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas
Vyriausybė turėjo pasirinkti konsultantus, kurie privalėjo įvertinti pasiūlą bet kuria valiuta. Belieka manyti, kad pasiūla obligacijų emisiją platinti doleriais buvo didesnė, tačiau palūkanos buvo gana aukštos.
Dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu prasidėjo prieš tris mėnesius, dar iki skandalingos žinios apie Graikiją. Gal dėl įvykių Graikijoje euras nesužlugs, tačiau pasirodo informacijos apie sudėtingą padėtį Ispanijoje bei Portugalijoje. Jeigu žinios pasitvirtintų ir nebūtų greitai sureaguota, tai euras susidurtų su naujais sunkumais.
Doleris buvo nepelnytai nuvertintas
Rimantas Rudzkis, „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas
Kai kurie finansų analitikai jau seniai tvirtino, kad doleris yra nepelnytai nuvertintas. Pastaraisiais metais europiečiai pastebėjo, kad JAV prekės bei paslaugos gerokai pigesnės. Taigi doleris turėjo kilti. Tiesa, sunku prognozuoti, kaip bus po kelių metų. Svarbu ir tai, kokio lygio bus doleris tada, kai ateis laikas paskolą grąžinti. Ar išplatinę emisiją doleriais patirsime nuostolių ar ne, priklausys nuo to, ar Vyriausybė sėkmingai apsidraudė nuo valiutos svyravimų.
Dabar dolerį augina sunkumai Graikijoje bei Ispanijoje. Ypač pavojinga Ispanija. Šioms valstybėms reikia taupyti. Ar sugebės?
JAV valiuta atgaus savo jėgas
John Clemmow, Šveicarijos UBS banko vertybinių rinkų ekspertas
Per pastaruosius 5–6 metus iki krizės žaliavų ir prekių kainos beprotiškai kilo dėl išaugusios paklausos Azijos šalyse. Maža to, JAV į Kiniją ir Indiją perkėlė labai daug įmonių. Iš pradžių buvo džiaugiamasi, tačiau dabar pradedama galvoti kitaip. Turėtų prasidėti atgalinis procesas, t. y. gamyba iš Azijos valstybių vėl grįš į Vakarus, JAV ekonomika vėl atgaus savo buvusias jėgas. Per artimiausius 5–6 metus pasaulinė ekonomika pasikeis iš esmės, ir JAV vėl taps neginčijama lydere, o dolerio vertė išaugs.
