Tyrimo duomenimis, dažniausiai aprangą atnaujinantys drabužių parduotuvėse nurodė 52,7 proc., turguje – 46,8 proc., dėvėtų rūbų parduotuvėse – 41,3 proc. respondentų.
Iš užsienio apdarų parsigabena 5,2 proc. apklaustųjų, dar 0,7 proc. perka internetu. Tyrime dalyvavę gyventojai galėjo rinktis kelis labiausiai jiems tinkančius atsakymo variantus.
Drabužių parduotuvėse dažniau apsiperkantys sakė jaunesni, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.
Turguje – vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnių-vidutinių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Dėvėtų drabužių parduotuvėse dažniau apsiperka moterys, žemesnio išsimokslinimo, žemesnių-vidutinių pajamų atstovai, santuokoje gyvenantys tyrimo dalyviai, rajonų centrų bei kaimų gyventojai.
| Kur Jūs dažniausiai perkate drabužius? (proc.) | |
| Drabužių parduotuvėse | 52,7 |
| Turguje | 46,8 |
| Dėvėtų drabužių parduotuvėje | 41,3 |
| Parsivežu iš užsienio | 5,2 |
| Perku internete | 0,7 |
| Neperku drabužių | 4,0 |
Svarbiausia – kaina
Dažniausiai gyventojai nurodė, kad jiems perkant drabužius svarbiausia kaina – tokį atsakymą rinkosi, 70,1 proc. respondentų. Beveik pusė – 49,6 proc. – taip pat nurodė, kad atsižvelgia į kokybę, dar 46,1 proc. pabrėžė drabužio praktiškumą. Madą, kaip svarbų kriterijų, nurodė penktadalis apklaustųjų.
Tyrimo autoriai teigia, kad kainos svarbumą dažniau pabrėžė vyrai, 45 m. ir vyresni respondentai, žemesnio išsimokslinimo, žemesnių ir vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
Kokybė dažniau svarbesnė 26-45 m., didžiausių pajamų bei didmiesčių gyventojams.
Praktiškumą, kaip svarbiausią charakteristiką, dažniau įvardijo moterys, 46 m. ir vyresni, aukštesnio išsimokslinimo respondentai.
Mada aktualiausia jauniausiems apklausos dalyviams, moterims, didmiesčių gyventojams.
| Kas Jums svarbiausia perkant drabužius? (proc.) | |
| Kaina | 70,1 |
| Kokybė | 49,6 |
| Praktiškumas | 46,1 |
| Mada | 22,2 |
| Kita | 0,7 |
| Nežino/ neatsakė | 0,5 |
Rečiausiai apsiperka vyrai
Tyrimo duomenimis, 35,3 proc. apklausos dalyvių drabužių sau nusiperka kartą per pusmetį, 30,3 proc. – kartą per keletą mėnesių, 12,9 proc. – kartą per metus. Panaši dalis žmonių drabužius perka kartą per mėnesį ir kartą per metus – atitinkamai 9,6 proc. ir 8,6 proc.
Kartą per keletą mėnesių ir dažniau drabužius nurodė perkančios moterys, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Rečiausiai drabužius perka vyrai, vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, kaimo gyventojai.
| Kaip dažnai (vidutiniškai) Jūs perkate naujus drabužius? (proc.) | |
| Kartą per savaitę | 0,5 |
| Kartą per mėnesį | 9,6 |
| Kartą per keletą mėnesių | 30,3 |
| Kartą per pusmetį | 35,3 |
| Kartą per metus | 12,9 |
| Rečiau nei kartą per metus | 8,6 |
| Nežino/ neatsakė | 2,8 |
| Iš viso: | 100 |
Beveik 18 proc. neša į labdarą
Dažniausiai lietuviai nebenešiojamus drabužius atiduoda draugams, giminėms, pažįstamiems, arba išmeta. Labdarai nebereikalingus apdarus nurodė aukojantys 17,7 proc., o geresnius daiktus parduodantys nurodė 2 proc. gyventojų.
Tyrimo autorių duomenimis, draugams ir pažįstamiems drabužius dažniau atiduoda moterys, jauniausio ir vidutinio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.
Išmeta – vyrai, vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai.
Labdarai panaudotus drabužius dažniau atiduoda didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo, 26-45 m. didmiesčių gyventojai.
| Kaip dažniausiai elgiatės su nebenešiojamais drabužiais? (proc.) | |
| Atiduodu draugams, giminėms, pažįstamiems | 55,3 |
| Išmetu | 52,1 |
| Atiduodu labdarai | 17,7 |
| Geresnius stengiuosi parduoti | 2,0 |
| Stengiuosi išmainyti į kitą drabužį | 1,1, |
| Kita | 0,5 |
| Nežino/neatsakė |
Jaunimas laisvesnis, vyresni per daug nesikeičia
„Yra šiek tiek pasikeitusi situacija, daugiau žmonių turi galimybę nuvažiuoti į užsienį, viskas pasidarė daug liberaliau, nebeliko tos Gariūnų epochos. Galbūt mažiau kreipiamas dėmesys į etiketes. Man jaunimas dabar rengiasi daug meniškiau, su polėkiu“, – savo pastebėjimais apie lietuvių rengimosi įpročius su DELFI dalijosi stilistė Karina Leontjeva.
Jos manymu, vaizduotę išlaisvinti padeda ir dėvėtų rūbų parduotuvės.
„Šiaip man atrodo, kad tie sluoksniai, kurie buvo, jie ir liko. Pasiturintys žmonės apsiperka tam tikrose parduotuvėse, pensininkai labai mėgsta padėvėtų prekių parduotuves. Man atrodo, kad Gariūnų pozicijos yra susilpnėjusios“, – sakė K. Leontjeva.
Nors, stilistės nuomone, situacija su vyru apsirengimu gerėja, tačiau kai kada jiems vis dar trūksta elementarios higienos.
„Man atrodo, kad visada taip buvo, kai žmona parduotuvėje eina priekyje, o vyras pavargęs kažkur velkasi gale. Tačiau jeigu kalbėtume apie jaunimą, tai jie turi daugiau informacijos, daugiau keliauja, daugiau skaito ir situacija gerėja. Žinoma, pas mus dar ne tas lygis, nes kartais trūksta elementarios higienos. Tegul vyras būna nebrangiai apsirengęs, bet švariai, o pas mus vyrai dar mėgsta būti tokie nevaleivos“, – sakė pašnekovė, paklausta, kodėl, jos nuomone, vyrai yra tarp rečiausiai perkančių drabužius.
Turgus pirmavo
Šiųmečiai gyventojų apsipirkimo įpročiai yra pasikeitę lyginant su ankstesniais metais. Dar 2007 metų pabaigoje DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 41 proc. šalies gyventojų drabužius dažniausiai įsigyja turgavietėse, 37 proc. – drabužių parduotuvėse, 17 proc. šalies gyventojų drabužius įsigyja dėvėtų drabužių parduotuvėse. 3 proc. nurodė rūbus dažniausiai parsivežantys iš užsienio.
Gali grįžti „pasidaryk pats“ mada
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė DELFI anksčiau sakė, kad sunkmečiu žmonės ieško, kur pigiau nusipirkti drabužių ir batų, todėl esą gali padidėti turgaus ir dėvėtų drabužių parduotuvių populiarumas. Tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad už mažesnę kainą pirkėjai vis tiek tikisi įsigyti kokybišką prekę.
„Aš sutinku vis daugiau žmonių, kurie drabužius perka internetu. Taigi žmonės ir toliau nori atrodyti gražūs ir rengtis tvarkingai, bet sugeba susirasti pigesnių drabužių. Turgus ir dėvėtų drabužių parduotuvės galbūt vėl ateis į madą. Tačiau kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pinigams tapus brangesniems, kokybė yra vertinama. Todėl turgaus prekeiviai neturėtų orientuotis į pačios prasčiausios kokybės drabužius, kuriuos galima tik pigiai parduoti. Šlamštą iškišti bus sunku“, – sakė ji.
Pašnekovės nuomone, sunkūs laikai padidina išradingumą ir dabartinė „pasidaryk pats“ mada, išpopuliarinusi dekupažą, karoliukų vėrimą gali persikelti ir į drabužių siuvimą ar mezgimą.
„Sunkmetis kerta per prabangos prekes, tačiau vis tiek lieka noras mažai prabangai ir yra vadinamasis „lūpdažio“ efektas. Sakoma, kad kuo sunkesnė krizė, tuo moterys vaikšto raudonesnėmis lūpomis. Dabartinė „pasidaryk pats“ mada gali įsisukti ir į drabužių pasaulį. Noras atrodyti gražiai ir tvarkingai visą laiką bus. Tik bus ieškoma būdų, kaip sumažėjus pajamoms patenkinti šį norą ir nebūtinai turi būti perkami nauji drabužiai brangiose parduotuvėse. Sunkūs laikai padidina žmonių išradingumą“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Vakaruose, anot jos, sunkmečiu padaugėjo tarpusavyje drabužiais besimainančių žmonių.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 8-18 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
