Susijungimo metu Vokietijos vyriausybė tikėjosi, kad didžiulės Rytams skiriamos lėšos padės šiai šalies daliai augti daug sparčiau ir ilgainiui pasivyti Vakarų Vokietiją. Tačiau Vokietijos transporto ministras Manfred Stolpe (Manfredas Štolpė) pripažino, jog dabar šiomis prielaidomis imta abejoti. Tokią poziciją pareigūnas išsakė pristatydamas metinę ataskaitą apie padėtį po Vokietijos susijungimo.

Ataskaitoje teigiama, kad praėjusiais metais rytinių žemių bendrasis vidaus produktas (BVP) tepaaugo 0,2 proc. o Vakaruose ūkio prieaugis siekė 0,3 proc. 2002-ieji buvo jau šešti metai iš eilės, kai BVP vakarinėje dalyje augo sparčiau nei Rytuose. Didžiąją praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio dalį spartesnė buvo Rytų Vokietijos plėtra.

Ataskaitos duomenis, gamyba vienam gyventojui Rytuose tesudaro 63 proc. Vakarų lygio. M. Stolpe, kurio vadovaujama ministerija taip pat yra atsakinga ir už Rytų Vokietijos plėtrą, teigė tebetikįs palankiomis vidutinės trukmės perspektyvomis ir tuo, jog iki 2019 metų "tikrai bus pasiektas" vienodas abiejų šalies dalių lygis. Būtent 2019-aisiais nustos galioti Solidarumo paktas, pagal kurį Vakarai papildomais pajamų mokesčiais surenka Rytams milijardus eurų.

Tačiau, anot M. Stolpe, kol minėtas tikslas bus pasiektas, teks išgyventi nelengvus laikus. Ministras atkreipė dėmesį į atskaitoje minimus nedarbo duomenis, rodančius, jog Rytų Vokietijoje nedarbo lygis siekia net 18,2 proc., arba daugiau kaip dvigubai viršija 8,6 proc. nedarbą Vakaruose. Nedarbą M. Stolpe pavadino "dramatiškiausia (Rytų Vokietijos) problema".

Vis dėlto pareigūnas paminėjo ir Rytų Vokietijos sėkmės pavyzdžius, tokius kaip automobilių pramonė Saksonijoje bei aplink Jenos miestą išplėtotas optikos ir kompiuterių sektorius. Tiesa, ministras nepriminė, jog didžiąją dalį lėšų tyrimams ir naujoms gamykloms skyrė Vokietijos federalinė vyriausybė.

Reaguodamos į ataskaitą Rytų Vokietijos darbdavių organizacijos paragino federalinę vyriausybę taikyti regionui darbo ir mokesčių įstatymų išimtis. Pasak darbdavių, Rytuose reikėtų sušvelninti darbo rinkos taisykles, neriboti parduotuvių darbo laiko, paspartinti aplinkosaugos leidimų išdavimą ir 3-5 metus neimti mokesčių iš naujų įmonių. Šios priemonės buvo siūlytos ir susijungimo metu, tačiau jas atmetė tuometinis kancleris Helmutas Kolis (Helmut Kohl) ir jo Krikščionių demokratų sąjunga. Ekonomistų teigimu, dabar stambiose Rytų įmonėse darbo sąlygos yra beveik tokios pat kaip ir Vakaruose (išskyrus ilgesnį darbo laiką kai kuriuose sektoriuose), o našumo lygis gerokai skiriasi. M. Stolpe’s pristatytame dokumente teigiama, jog rytinėje dalyje darbo sąnaudos yra 8,5 proc. didesnės nei Vakaruose.

"Klausimas turėtų būti keliamas ne apie vienašališkas geresnes sąlygas Rytams, o apie lygias galimybes", - sakė Saksonijos Anhalto žemės darbdavių asociacijos atstovas Klausas Liedke (Klausas Lidkė).

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją