Neatmetama, kad panevėžiečiams anksčiau ar vėliau teks rūpintis daugiabučių namų kiemų valymu arba sumokėti, kad kiemai būtų švarinami. Mat miesto Savivaldybė buvo paskelbusi konkursą detaliesiems planams rengti, ir jis įvyko prieš mėnesį, gruodžio 15 dieną.

Pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio, jeigu konkurso rezultatai nebus apskųsti, artimiausiu metu bus sudaryta finansinė sutartis su Europos socialine fondo agentūra (ESFA).

„Sudarius sutartį su agentūra, sudarysime sutartis su konkursą laimėjusiomis firmomis, – aiškino skyriaus vedėjas, – o jos per 24 mėnesius parengs detaliuosius planus. Jų vertė – 1 milijonas 295 tūkstančiai litų.“

Saulius Matulis
S. Matulis teigė, kad už šias lėšas bus parengti 5 projektai: sodų bendrijų teritorijų, miesto istorinės dalies specialieji, gyvenamųjų teritorijų specialieji planai, detalieji planai prie daugiabučių gyvenamųjų namų bei vandentvarkos planai.

„Kiekvienam planui parengti bus skirta lėšų. Sodų bendrijų – 83 tūkst. litų, miesto istorinei daliai – 230 tūkst. litų, gyvenamųjų teritorijų specialiesiems – 182 tūkst. litų, detalieji planai prie daugiabučių namų – 470 tūkst. litų ir vandentvarkos – 230 tūkst. litų. Šiuos projektus įgyvendins trys projektavimo firmos, dalyvavusios konkurse, – pasakojo apie europinių pinigų panaudojimą S. Matulis. – Beje, tikimasi, kad detaliesiems planams parengti visos lėšos nebus panaudotos. Sutaupytus pinigus bus galima skirti kitiems projektams rengti, nes jų ES nereikės grąžinti.“

Tvarka teks rūpintis patiems

Pasiteiravus, ar parengus detaliuosius planus prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir priskyrus pažymėtas teritorijas bendrijoms, gyventojams teks jomis rūpintis arba net mokėti už jų valymą, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas abejodamas kalbėjo: „Parengus detaliuosius planus, iš pradžių juos teks įregistruoti. Tik po to bendrijos galės valdyti tas teritorijas.“

S. Matulio manymu, namų bendrijos teritorijas galės nuomoti, išsipirkti arba bus koks kitoks būdas, kaip tas teritorijas priskirti joms naudotis. „Beje, tuomet bendrijos, manau, privalės rūpintis teritorijomis ir jas valyti“, – pridūrė jis.

Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Valentas Bakšys „Panevėžio balsui“ sakė, jog žinios apie detaliųjų planų prie daugiabučių gyvenamųjų namų rengimą laukė.
„Tuomet, – sakė jis, – žemės sklypai aplink daugiabučius namus bus priskirti rūpintis bendrijoms. Bendrijos, kaip ir privačių namų savininkai, privalės tvarkyti teritorijas. Rūpintis žolės šienavimu, kiemų valymu ir kitais darbais.“

Grįš trijų litų mokestis?

Valentas Bakšys
Paklausus, ar pamena, kaip anksčiau panevėžiečiai mokėdavo ir kiek mokėdavo už aplinkos tvarkymą daugiabučių namų teritorijose , V. Bakšys sakė, jog kiekvienam daugiabučiui namui buvo priskirtas plotas, o miesto Savivaldybės taryba buvo nustačiusi mokestį už teritorijų valymą. 

„Iki 2005 metų gegužės vienam daugiabučio gyventojui už vieno kvadratinio metro valymą teko mokėti nuo 0,14 (be PVM) iki 0,165 Lt nustatytą mokestį, – priminė „Panevėžio specialaus autotransporto“ vadovas. – Kodėl „nuo“ „iki“? Todėl, kad skirtingos bendrovės administruoja daugiabučius namus. Vienus administruoja bendrovė Panevėžio butų ūkis, o kitus „Panevėžio būstas“. Beje, dar buvo nustatytas mokestis ir už želdynų priežiūrą. Vienam gyventojui nustatyta mokėti už kvadratinį metrą 0,018 lito. Suskaičiavus visas tas sumas, daugiabučio namo gyventojui per mėnesį tekdavo mokėti per 3 litus.“

Į klausimą, kodėl panevėžiečiai mokėjo mokesčius už teritorijų tvarkymą iki 2005 metų gegužės mėnesio ir kas pasikeitė po tos datos, bendrovės vadovas aiškino: „Visi prisimena, kai tuometinė Daugiabučių namų bendrijų asociacijos prezidentė Gitana Mileikaitė įrodė, kad daugiabučių bendrijos neprivalo mokėti teritorijų valymo mokesčio. Buvo įrodyta, kad žemės sklypai prie daugiabučių namų nepriklauso bendrijoms, kad tai yra valstybinė žemė ir tvarkyti tuos sklypus privalo Savivaldybė. Nuo tada buvo skirti pinigai „Panevėžio specialiam autotransportui“ teritorijoms valyti. Tvarkėm jas taip, kiek lėšų buvo skirta.“

Laukia detaliųjų planų

Anot V. Bakšio, prasidėjęs sunkmetis turėjo įtakos miesto biudžetui ir 2009 metų antrąjį pusmetį neužteko pinigų teritorijoms prie daugiabučių gyvenamųjų namų valyti.

„Jų nevalome iki šiol, – teigė jis. – Dar praėjusių metų vasarą kartą per mėnesį aprinkdavome šiukšles daugiabučių valdose, bet jau rudenį ir tų darbų nebeatlikdavome, nes pinigų Savivaldybė neskyrė.“

Bendrovės direktorius tikisi, kad, parengus detaliuosius planus daugiabučių namų teritorijoms nustatyti, situacija turėtų keistis.

„Parengus planus teritorijos turės savininkus, – pareiškė V. Bakšys, – ir jie turės rūpintis priskirtos teritorijos priežiūra. Tikiuosi, kad per šiuos metus jau bus parengti keli detalieji planai, kuriuos patvirtins Taryba. Tuomet švara kiemuose rūpintis turės daugiabučių namų bendrijos.“

Klaipėdiečiai mokės

Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės teigimu, Vyriausybė jau yra parengusi nutarimą, kurį priėmus savivaldybių administracijų direktoriai savo įsakymais daugiabučiams namams galės priskirti teritorijas, už kurių valymą mokės patys gyventojai. Tačiau neaišku, kada toks nutarimas bus patvirtintas.

Klaipėdiečiai už kiemų valymą nebemokėjo, kai buvo panaikintos vadinamosios raudonosios linijos. Pinigus rinkti galima tik tuomet, kai teritorija reglamentuota detaliuoju planu.

Uostamiestyje yra apie 30 procentų daugiabučių namų kiemų, kurie reglamentuoti detaliaisiais planais. Tačiau mokestis vis dėlto nerenkamas, nes tai būtų neteisinga kitų gyventojų atžvilgiu.
Savivaldybė ketina panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir parengti detaliuosius planus. Tada visiems gyventojams teks mokėti už kiemų valymą.