Šalia nedarbo lygio ir toliau labai aktualia tema išlieka šešėlinės ekonomikos dalis. Tyrimą rengęs LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas sako, kad tyrimo duomenimis, 2010 m. šešėlinė ekonomika pasieks apie 27 proc. BVP. Bent dalį savo veiklos šešėlyje 2009 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų, manoma, kad 2010 m. ši dalis sieks 42 proc.
„Didėjanti mokesčių našta, nemažėjanti įmonių administracinė našta, griežtas darbo santykių reguliavimas yra šešėlio didėjimo priežastys. Norint sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, į šias sritis turėtų būti nukreiptos valdžios pastangos. Deja, valdžios siūlomos kovos su šešėliu priemonės, su keliomis menkomis išimtimis, nukreiptos ne į mokesčių naštos, reguliavimų, darbo santykių laisvinimą, o į baudžiamųjų priemonių šešėline veikla užsiimantiems žmonėms bei įmonėms didinimą“, - teigia LLRI ekspertas V. Žukauskas.
LLRI tyrimo duomenimis, 2009 m. mokesčių našta siekė 37 proc. BVP, tai reiškia 5 proc. punktų mokesčių naštos padidėjimą lyginant su 2008 metais. Rinkos dalyvių prognozėmis mokesčių našta ir toliau augs. Manoma, kad 2010 m. ji sieks 38 proc. Rinkos dalyvių vertinimu, reguliavimo našta verslui 2009 m. padidėjo beveik dešimtadaliu (apie 8 proc.).
Anot LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko, vienas blogiausiai įvertintų rodiklių yra nedarbo lygis - manoma, kad nedarbas 2009 m. siekė 15 proc., o 2010 m. nedarbas išaugs iki 17 proc.
„Didelį nedarbą lemia tiek prasta šalies ekonominė padėtis, tiek ir norinčiųjų įsidarbinti asmeninės savybės bei darbo rinkos reguliavimas. Nepaisant itin griežto darbo santykių reguliavimo Lietuvoje bei susidariusios sudėtingos padėties nedarbo rinkoje, darbo santykių liberalizavimo sprendimų, galinčių sumažinti nedarbo lygį, nesiimta. LLRI tyrimo duomenimis, mažinant minimalią algą bei laisvinant darbo santykių reguliavimą, 2009 m. darbą būtų galėję rasti 40 tūkst. bedarbių“, - sako G. Kadziauskas.
LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimą parengė 25-ąjį kartą.
