Beveik pusė milijardo litų. Tiek, skelbiamais duomenimis, mokesčių mokėtojai finansavo Darbo biržą. Arba tiksliau – jos vykdomas darbo užimtumo priemones, tokias kaip darbo paieška, mokymai ar perkvalifikavimas.
Bedarbių skaičiui artėjant prie 300 tūkst. arba grėsmingos 15 proc. visų darbingo amžiaus žmonių prognozės, Vyriausybė skelbiasi su socialiniais partneriais pagimdžiusi idėją privatizuoti Darbo biržą. Arba dalį jos atliekamų brangių funkcijų perduoti privačioms įdarbinimo agentūroms.
Privačios įdarbinimo agentūros apsidžiaugtų
„Greičiausiai bus viešasis pirkimas, valstybė pirks paslaugas. Ir privatus sektorius galbūt ves duomenų bazes, turbūt siūlys darbą, bendraus ir už kiekvieną atliktą veiksmą bus nustatyti įkainiai. Ir valstybė, be abejo, mokės pinigus privačiajam sektoriui“, – trumpai paaiškino Audrius Bitinas, AVIP advokatas ir socialinės apsaugos ekspertas, dirbantis Mykolo Romerio universitete.
Daugybė privatininkų už mokesčių mokėtojų pinigus su malonumu pasisiūlytų valstybei teikti įdarbinimo paslaugas.
„Aš esu už. Nors kartą galėtų mus palaikyti. Kodėl palaiko tiktai tą, valstybinę, įmonę. Darbo birža niekada su darbdaviu nesiskambina, nesiklausia apie žmogų, nesikonsultuoja. O aš tai skambinuosi, konsultuojuosi, nuolat ieškau, kur ką įdarbinti ir kam kokį žmogų pasiūlyti”, – sakė Laima Šapalienė, Kaune esančios privačios įdarbinimo agentūros savininkė ir vadovė.
Kai Lietuva perkėlė Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos nuostatas į savo teisės aktus ir uždraudė privatininkams imti mokestį iš žmogaus už darbo paiešką, nemažai įdarbinimo agentūrų užsidarė. Šiuo metu klesti tos, kurios siūlo darbą užsienyje arba itin aukštos kvalifikacijos specialistams. Tačiau net ir esant tokiam valstybiniam reguliavimui, kai kurios privačios įdarbinimo agentūros rado būdų, kaip tai apeiti – prašo mokesčio ne už darbo vietos paiešką, bet, pavyzdžiui, už gyvenimo aprašymo pildymą ir kitas paslaugas, kurios pas privatininką besiregistruojančiam žmogui yra kone privalomos arba užtikrinančios paslaugos kokybę.
„Jeigu mums mokės valstybė, aš, žinokite, tikrai neimsiu pinigų. Mes dabar imame už kai kurias paslaugas – juk skambinamės, naudojamės internetu, mokame už nuomą, taigi viskas įeina į tą kainą. Aš juk turiu pati save išsilaikyti. O jeigu valstybė mus parems, tai aš tikrai iš žmonių neimsiu. Ir dabar iš daug ko neimu”, – aiškino privačios įdarbinimo agentūros savininkė L.Šapalienė.
Darbdaviai bijo mokėti daugiau
Tačiau iš privatininkų perkamos paslaugos visuomet reikalauja kruopštaus valstybinio reguliavimo. „Jeigu bus tokia padėtis, kad žmogus ateis į privačią agentūrą ir jam pasakys: „Žinai, aš tau turiu tiktai tris darbo vietas pagal valstybinę sistemą, o penkiasdešimt pagal savo duomenų bazes“, tai čia yra nusikaltimas. Negali būti jokių diskriminacijų ir jokių papildomų paslaugų“, – sako A.Bitinas. Tačiau, jo teigimu, visa tai įmanoma sureguliuoti.
Kai kurie darbdaviai į Darbo biržos ar jos funkcijų privatizavimą žiūri atsargiai. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius pabijojo, kad, jeigu valstybė visas savo funkcijas perleis privatininkui, darbdaviams gali tekti daugiau mokėti už darbuotojo suradimą. „Sunku vertinti. Nežinau koncepcijos, vizijos, kaip manoma tai įvykdyti. Bet kol kas gan atsargiai žiūrėčiau, nes nežinau, ar dėl privatizavimo darbdaviui nepabrangs Darbo biržos paslaugos”, – sakė jis.
Ministerija nepasakė privatizavimo tikslo
Apie Darbo biržos privatizavimą pati vyriausybė šneka miglotai. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas savaitės pradžioje pareiškė, kad jau netrukus už bedarbių įdarbinimą privatininkai galėtų gauti valstybės pinigų ir taip konkuruoti su valstybine Darbo birža, užimtumo klausimus kuruojanti D.Jankausko viceministrė Audra Mikalauskaitė buvo nekalbi.
“Buvo tik išsakyta idėja – privatizuoti Darbo biržą, galbūt taip būtų galima operatyviau reaguoti į tam tikras darbo rinkos problemas. Šiandien mes tikrai neturime recepto, kiek ko reikėtų sunaikinti, kokias funkcijas perduoti, ką išsaugoti. Turime tik pačią idėją ir kviečiame diskusijai”, – sakė viceministrė.
Tačiau diskutuoti šiuo klausimu augančio nedarbo kontekste nusiteikę ne visi. Ekspertai sako, kad Darbo biržos privatizavimo idėja neturi nieko bendra su opiausiu šiuo metu valstybėje klausimu – dideliu nedarbu.
„Paprastai kai žmonės kažką siūlo, tai turi tikslą. Dabar jų tikslo aš nesuprantu. Jei jie taip aiškina, kad šitaip mažins nedarbą, tai ši priemonė yra visiškai bergždžia”, – sako prof. Romas Lazutka. Pasak jo, absurdiška, kad metus nieko nedariusi, jog sumažintų nedarbą, Vyriausybė išeina su tokiu pasiūlymu.
„Darbo vietos nesislepia po lapais”
„Jeigu Lietuvoje paskelbiama 1000 laisvų darbo vietų ir 300 tūkst. bedarbių, tai ką tos privačios įmonės bedarytų, dėl to darbo vietų nepadaugės. Jeigu yra darbdavių ir jie nori surasti darbuotojų, tai jie neslepia to. Ir nereikia valstybės pinigais samdytos privačios įmonės, kuri ieškotų tų laisvų darbo vietų, lyg grybų po lapais. Nėra tokio poreikio”, – sako jis.
Tuo tarpu kalbintoji privačios įdarbinimo agentūros Kaune vadovė sako neabejojanti, kad privatininkai dirbtų veiksmingiau. „Na, darbo tikrai nėra daug, kaip anksčiau kad būdavo. Bet mes jau dirbame dešimt metų. Turiu daug informacijos, duomenų bazes, nuolat perskambinu darbdaviams ir tikrai aktyviai ieškau bei įdarbinu klientus. Darbo birža tikrai to nedaro”, – sako L.Šapalienė.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė A.Jašinskienė sako, kad ši diskusija dėl Darbo biržos privatizavimo vyksta ne laiku. Esą sudaromas įspūdis, kad Vyriausybė kovoja su nedarbu, nors realių žingsnių šioje srityje nėra daroma. „Geriausiai darbą susiranda patys žmonės, jeigu to darbo yra. Dabar jų nėra. Todėl pirmiausia reikia jas kurti. O kad įkurtumėte, tai reikia verslui duoti tam tikras sąlygas. Čia ne tų institucijų [Darbo biržos ir privačių įdarbinimo agentūrų – aut.past.] užduotis. Čia turi būti Lietuvos politikų noras orientuotis į darbo vietų kūrimą“, – sakė A.Jašinskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė A.Mikalauskaitė neslepia, kad, nors privatizavimo idėja diskutuojama didelio nedarbo kontekste, Darbo biržos arba jos funkcijų privatizavimo sprendimai nedarbo iš Lietuvos neišguis. “Darbo biržos privatizavimas nėra tas vaistas darbo vietoms kurti“, – sako ji. Paklausta, koks gi tada šios idėjos tikslas – galbūt valstybė šiaip rengiasi sutaupyti išlaidų administravimui, sumažinti viešojo sektoriaus aparatą, A.Mikalauskaitė tikslo neatskleidė. “Plano, kaip privatizuoti, neturime. Tai buvo tik pasakymas. Daugiau jis nebuvo paremtas skaičiavimais. Ar tas sprendimas atpigina valstybei, ar ne, dar kol kas negalime pasakyti“, – sakė A.Mikalauskaitė.
Ji priminė, kad socialinės apsaugos sistemos pertvarkos gaires Vyriausybė kartu su Nacionalinio susitarimo partneriais turėtų parengti iki kovo 15-osios. Iki šiol nė vienas trijų darbo grupių sudarytas susitikimas neįvyko.
Ar privatininkai valstybei kainuos pigiau – neaišku
A.Bitinas galėjo tik spėlioti dėl privatizavimo tikslo. „Labai sunku pasakyti, kas geriau dirba – viešasis sektorius ar privatusis. Manau, kad viską turėtų lemti sąnaudos. Apskaičiavus sąnaudas, kiek mes sutaupysime ir jeigu pavyks sutaupyti lėšų, tai kodėl gi ne. Aš šitos idėjos [Darbo biržos privatizavimo – aut. past.] tikrai neatmetu. Jinai yra svarstytina“, – sakė jis. Tačiau kartu abejojo, ar išties valstybei samdytis privatininką tam tikrai Darbo biržos funkcijai atlikti būtų pigiau.
R.Lazutkos nuomone, tam tikri Darbo biržos darbo metodų trūkumai gali būti taisytini be papildomų investicijų ir nėra reikalingų diskusijų esmė. „Tai problemėlė tokia menkutė, palyginti su 300 tūkst. bedarbių, kad neverta tikrai svarstymo. Tegu šneka ne apie tai, o apie tas priemones, kurios mažins nedarbą. Jau praėjo metai, o tų priemonių nėra. Šnekama, kad reikia kurti darbo vietas, skatinti verslą, bet kur tos priemonės, kurios kuria darbo vietas?” – klausė R.Lazutka.
