Perdirbus bent dvylika procentų Lietuvoje pagaminamo pieno į baltymų pluoštą palengvėtų situacija sektoriuje, - sako žinomas tekstilininkas, UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius Vydas Damalakas, prieš penkmetį vadovavęs UAB „Marijampolės pieno konservai“.
Tekstilės ir pieno perdirbimo sektoriaus specialisto parengtos studijos skaičiavimais, Lietuvoje per metus pluoštu (siūlais) galima paversti apie 135 tūkst. t pieno. Iš tokio kiekio susidarytų 4,5 tūkst. t siūlų – tiek anksčiau per metus pagamindavo Kauno dirbtinio pluošto gamykla.
Rinkos analitikų teigimu, didžiausios problemos Lietuvos pieno sektoriuje kyla dėl to, kad tik 50 proc. pieno suvartojama šalies viduje, o 50 proc. tenka eksportuoti į valstybes, kuriose pieno produktų ir taip gausu. Žemdirbiai pačiu laiku susizgribo statyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę. Dabar reikėtų suteikti mūsų mokslininkams „proto mankštos“ – tegul parengia studiją gaminti ne tik komponentus moterų lūpų dažams, vyrų raumenims „pūsti“, šunų maistui, bet ir siūlus tekstilės įmonėms. Nėra abejonių, kad tuomet pieno žaliavos supirkimo kainos gerokai šoktelėtų...
Šalies pieno sektorius, kaip ir tekstilės gamintojai, gyvena pagal tuos pačius rinkos dėsnius. Pasaulio biržose kotiruojami tik pripažinti prekių ženklai, lietuviai tenkinasi žaliavos ar pusgaminių tiekėjų padėtimi. Klumpa mūsų pieno perdirbėjai Rytų ir Vakarų rinkose, siūlydami gimtojoje šalyje užregistruotus gaminius, savo nuostolius padengdami beveik už ačiū surinkdami pieno žaliavą.
Tekstilininkai pasuko kitu keliu. Pavyzdžiui, UAB „Omniteksas“ iš natūralaus pieno, bambuko pluošto, medvilnės, vilnos, kitų medžiagų vietos ir eksporto rinkoms gamina tekstilę ir drabužius su garsių firmų sertifikatais: „Bambuk“, „Natali Silhuette“, „Thermowave“, „Crazy Wave“. Šalyje ir užsienyje vykstančiose pramonės ir žemės ūkio parodose bendrovės tekstilės gaminiai pelno medalius, apdovanojimus. Metinė įmonės apyvarta – apie 26 mln. Lt. Didžioji produkcijos dalis eksportuojama į Švediją, Suomiją, Olandiją, Prancūziją, Kanadą, Australiją. Kauniečiai jau sutarę savo įmonės filialą įsteigti Uzbekijoje – ten energijos ištekliai 20 kartų pigesni nei Lietuvoje, be to, sąlygos verslui itin palankios.
„Tradiciniam pieno perdirbimui naujų nišų jau nėra, - sako V. Damalakas, prisiminęs savo pamokas Marijampolės pieno įmonėje. – Išpilstykime kibirą vandens į septynias talpyklas – nepasikeis nei kokybė, nei kiekybė.“
V. Damalako įsitikinimu, ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio pieno rinka yra perpildyta, todėl reikia ieškoti galimybių pasitraukti iš jos: gaminti ne tik eksporto rinkose sunkiai realizuojamus sūrius, bet ir alternatyvius produktus. Mokslininkų laboratorijose sukurta plati pieno pagrindu gaminamų chemijos pramonės komponentų gama. Ne vienoje šalies pieno perdirbimo įmonėje gaminami nugriebto pieno milteliai, kurie yra puikiausia žaliava tekstilei.
Aprangos iš pieno gamybos idėja nėra nauja, jos užuomazgų būta net XVII amžiuje. Tačiau ir tuo metu Anglijoje, ir vėliau Prancūzijoje dirbtinį pluoštą siūlė ne audėjai, verslininkai, bet filosofai. Tik 1935 m. Italijoje Antonio Fereti firma užpatentavo tekstilės pluošto iš pieno proteinų („lanital“) gamybos procesą. Rūgštinio tirpalo pavidalo kazeinas buvo verpiamas koaguliacinėje sieros rūgšties ir neorganinių aliuminio bei natrio druskų vonioje. Suverptas pluoštas panardintas į formaldehido tirpalą, perplautas vandeniu. Šiuo metu kazeino pluoštas gaminamas iš nugriebto pieno miltelių, pasitelkiant naujausias biotechnologijas. Principinė kazeino pluošto gamybos eigos schema atrodytų taip: nugriebto pieno milteliai–polimerizacija–verpimas–pratempimas–skalavimas–džiovinimas–pluoštinimas–raukšlėjimas–kazeino pluoštas.
Pasak V. Damalako, bendrovės „Omniteksas“ tekstilės gaminiams naudojamas kazeino pluoštas pasaulyje žinomas įvairiais prekiniais pavadinimais: „Aralac“ (JAV), „Casolana“ (Olandija), „Lanital“ (Italija). Kazeino pluošto gamyba pastaruoju metu intensyviai vystoma Azijos šalyse. Šis pluoštas sukurtas kaip vilnos pakaitalas, dažniausiai naudojamas su kitais natūraliais ir dirbtiniais pluoštais – vilna, medvilne, viskoze. Kazeino polimero pluoštas taip pat organiškai jungiamas su kitais pluoštais, pasižymi švelnesniu grifu, didesniu tamprumu.
Pasaulyje kazeino pluoštas vertinamas kaip ekologiškas produktas, jo pH (6,8) yra toks pat, kaip ir žmogaus odos. Kazeino pluoštas pasižymi antibakteriniu poveikiu, jo sudėtyje yra 17 aminorūgščių. Tekstilės gaminiai iš kazeino pluošto yra malonūs dėvėti, pasižymi šilko blizgesiu, daugeliu savybių (drėgnumu, tankumu, tempimu) artimas medvilnei, šilkui ir vilnai.
UAB „Omniteksas“ savo gaminiams naudoja pieno baltymų ir bambukų pluošto audinius. Pasak V. Damalako, jie ypač tinka apatiniams, naujagimių drabužiams. Medžiagoje esantys pieno proteinai maitina ir drėkina odą. Bendrovės ekonomistai paskaičiavo, jog kazeino pluoštas, derinant jį su kašmyro siūlais, gerokai atpigina audinį. Kazeino pluoštą maišant su natūraliu šilku, kašmyru, bambuko pluoštu, gaminami vėsinantys apatiniai ir viršutiniai drabužiai, pasižymintys geromis termoizoliacinėmis, bakteriostatinėmis savybėmis. Tekstilė su kazeino pluoštu tinka patalynei gaminti.
„Mokslo pažanga sudaro sąlygas frakcionuoti ne tik naftą, bet ir pieną“, - kalba V. Damalakas.
Jo nuomone, pieno perdirbėjams yra du keliai spręsti alternatyvių produktų gamybą: pirkti užsienio patentus arba sukurti originalias technologijas. Kiekvienam ūkininkui žinoma, kaip iš pieno atskiriami riebalai, paskui – kazeino baltymai, išrūgų baltymai, laktozė. Tolesnis kelias – jau mokslininkų chemikų kompetencija. V. Damalakas pastebi, jog iš pieno pagaminti siūlai beveik aštuonis kartus brangesni už vilnonius, bet pigesni už kašmyrą, o savybėmis jam prilygsta. Vasario mėn. Prancūzijoje vykstančioje parodoje kauniečiai pristato moteriško trikotažo iš pieno baltymų ir bambuko pluošto kolekciją. Paskui lietuviškų ekologiškos tekstilės gaminių laukia Skandinavijos, Vakarų Europos rinkos. Kauniečių įmonėje pagamintus drabužius dėvi ne tik švedų, suomių miškakirčiai, bet ir Lietuvos kariškiai, sportininkai. Ką jau kalbėti apie ryškiaspalvį, ekologiškų žaliavų ir įmantrių modelių moterų garderobą.
